Dabar bandau prisiminti kada paskutinį kartą buvau šiame bare. Tiksliai nepasakysiu, nes tai buvo labai senai. Dar tais laikais kai atsiskaitymui šalyje buvo naudojami rubliai, o ir ruošiamasi pereiti prie „talonų”.
Gal tuometinis apsilankymas šiame bare atmintyje nebūtų taip stipriai įstrigęs jei ne vienas nutikimas.
Tada šiame bare teko stebėti kaip bandytukai bandė nupirkti ungurį, kuris gulėjo ant baro, bet barmenė jo nenorėjo parduoti, motyvuodama tuo jog šis ungurys baro šeimininkui.
Nesileisdamas į detales pasakysiu, kad tą kartą nugalėjo du faktoriai: bandytukų iškalbingumas ir už ungurį paklota milžiniška tais laikais pinigų suma, kuri gerokai viršijo 100 rublių.
Tiksliai suskaičiuoti buvo sunku, nes kaskart barmenei atsisakant parduoti už baro būdavo numetama papildoma pinigų kupiūra, kurios pagalba būdavo bandoma palaužti barmenės pasipriešinimą.
Prisiminimai dar stipresni užplūdo atsisėdus lauko terasoje. Jei neklystu tais laikais jos nebuvo, bet puikiai pamenu tų dienų jachtklubo prieplauką, ir didingą katamaraną, kuris tarp mažyčių jachtų atrodė lyg gulbė tarp gulbiukų.
Iš to kaip padavėja atneša meniu ir kaip su jumis pasisveikina galima suprasti daug ką. Visų pirma tai puikiai nusako jos žinias bei atskleidžia meilės lygį dirbamam darbui.
Tad jei reiktu vienu žodžiu apibūdinti pirmą įspūdį ir padavėjos darbą tai ilgai negalvojęs panaudočiau žodį – konvejeris.
Dėl ko konvejeris? Nes tarp gamyklos konvejerio ir panašiai dirbančios padavėjos daug bendro.
Kai gamykloje konvejerio linija juda gaminiai, kurių kokybę kontroliuojantis juos stebi, jo veide nepamatysite nei liūdesio, nei džiaugsmo, nes kam detalėms šypsotis. Nuo to kad su jomis sveikinsiesi ar jas kalbinsi jų nei pamažės nei padaugės.
Mano nuomone su panašiomis užkoduotomis mintimis prie stalo eina ir daugelis padavėjų. Jų nuomone: stenkis nesistengęs, tie norintys pavalgyti kaip ėjo taip eis.
Po to kai ant mūsų stalo vienu metu atnešė užkandį ir pagrindinius patiekalus, supratau kad panašia „meile” Jachtklubo kavinės „Burės” svečiams spinduliuoja ir virtuvės darbuotojai.
Sūrio piršteliai – 5,00€
Negi buvo sunku pirma gruzdintuvėje pašildyti sūrio pirštelius, o jau juos atidavus kibti gaminti pagrindinius patiekalus?
Žinoma kad buvo galima, bet kai tos meilės svečiams nulis tai tikslas kolektyvo bendras – kuo greičiau sunešti ką užsakė ir laukti kol suvalgę užleis stalelį naujiems svečiams.
Paukštiena su brokoliais grietinėlės padaže – 11,50€
Iš alkio nenumirsiu, bet daugiau nieko gero apie kepsnį pasakyti negaliu. Taip vienu sakiniu apibūdino Katinienė valgytą paukštienos kepsnį.
Nieko pagiriančio apie kepsnį negalėjau pasakyti ir aš jo paskanavęs. Tokiems patiekalams yra vienas apibūdinimas – tep lept. Kažką lyg bandė kepti, lyg bandė dėti prieskonių, lyg pradėjo dėti garnyrą, bet kažką pamiršo, o gal pasibaigė, nes garnyras išties skurdokas.
Sprandinės kepsnys – 12,00€
O į sprandinės kepsnį greičiausiai jį kepęs sudėjo visą nemeilę svečiams. Kokią mėsos atraižą užkepė paniruotėje sunku būtų nusakyti, nes mėsos gabalas susiraitęs lyg prieš tai jį kelias valandas virtuvėje būtų kankinę, o vėliau iškepę ir pystėlėję ant jo pigaus padažo bandė jį gavinti.
Apie kokį kroketų skonį galima būtų kalbėti kai jie plaukia padaže, ir daugelis jų, juos pradėjus valgyti, vietoje traškios išorinės plutelės jau turėjo padaže sutižusią bulvinę masę.
O pats kepsnys buvo tokio šiurkštumo, kad vykdant namų apdailos darbus juo būtų galima trinti sienas jas lyginant.
Bet štai garnyro pas mane lėkštėje buvo gerokai daugiau nei Katinienės lėkštėje.
Matyt didesniu garnyro kiekių buvo bandoma kompensuoti tragišką kepsnio skonį.
Tinginys – 4,50€
Fondantas – 4,50€
O desertus aptarinėti man būtų net gėda. Nes fondanto pusfabrikatį pašildyti didelių gabumų nereikia. O panašų tinginį nupirksite prasčiausioje konditerijos parduotuvėje, kuri išsilaiko dėka ne pyragų ar kitų desertų, o tik riebių čeburekų.
Reziumuoju. Pradėsiu nuo galo – desertų. Jau geriau jūs orkaitėje kaimiškų obuolių prikepkit ir jie bus man daug įdomesni nei ši skanauta pornografija.
Pagrindinių patiekalų tragiškumą aptariau tekste, bet nepaminėjau, kad mums užsakyme užsimanius vietoje gruzdintų bulvių matyti kroketus, mūsų padavėja net neinformavo, kad už kroketus yra renkama papildoma 1€ rinkliava. Tad jau namie analizuojant čekį buvo liūdna matyti kad abu nevykėliai kepsniai pabrango po 1€.
Pabaigai prieš parašydamas vertinimą noriu atsiprašyti mūsų stalelį aptarnavusios padavėjus, kurios nesulaukęs prie stalo nuėjau ieškoti prie baro, nes norėjosi atsiskaityti ir keliauti toliau.
Tad atsiprašau jog sutrukdžiau jums su kitomis kolegėmis linksmai leisti laiką sukišus nosis į mobiliuosius telefonus. Ta jūsų veidą perkreipusi reakcija pamačius mane, po kurios teko atsitrauki nuo mėgiamo užsiėmimo, puikiai nusako koks yra požiūris ne tik į svečius bet ir į darbą.
Vertinu Jachtklubo kavinę „Burės” silpnu 2/5, ir nuo vieneto išgelbėjo tik gražus vaizdas atsiveriantis iš baro terasos ir tie linksmi prisiminimai iš tolimos praeities.
P.s. Kolektyvą reikia arba išleisti atostogų, arba jiems pakelti algas, arba visus atleisti. Tik tada kažkas pasikeis į gerą…
