Atėjus rudeniui, stipriau nei kasmet, pradėjo byrėti maitinimo įstaigų sektorius. Beveik kiekvieną dieną skaitome pranešimus apie užsidarančias maitinimo įstaigas.
Mano galva nepadėjo net valdžios milijoninė investicija į „Michelin” kišenę, kad ta priglaustų kelis mūsų restoranus „Michelin gide”.
Keli net nespėję pasidžiaugti aukštu įvertinimu paskelbė uždarantys savo restoranus.
Panaši situacija ir su kavinukėmis.
Bet jei ši kavinukė apie kurią bus šis pasakojimas užsidarys, manau Lietuva nieko nepraras, o atvirkščiai, vietiniai gal atras kitas maitinimo įstaigas, ir daug geresnius skonius, nekalbant jau apie porcijų dydžius.
Bet apie viską nuo pradžių.
Vilkaviškis, ir jo centre įsikūrusi maitinimo įstaiga, kuri net pavadinimo neturi, tiesiog pasivadinus – „Kavinė – baras”.
Užsakymai priimami prie baro, bent taip nutiko mums, nes užėjus radome tuščią barą. Kol studijavome ant baro padėtą meniu, iš virtuvės pasirodė greičiausiai virėja, kuri atsistojusi už baro bandė atstovauti barmenę, kuri pasirodė po kelių minučių parūkiusi.
Kadangi nei aš, nei Katinienė nerūkome, tai rūkančius užuodžiame iš toli. Bet tai mums tikrai nemaišo.
Meniu kainos kaip ir priklauso mažam miestelio bariukui – draugiškos svečio piniginei.
Už pora sriubų, du pagrindinius patiekalus ir kelias sultis sumokėjome kiek daugiau nei 14€.
Dar toks pastebėjimas dėl tvarkos bare – ji čia minimali. Visą tą laiką kol mes buvome,šalia mūsų esantis stalelis po išėjusių svečių nebuvo nurinktas.
Gal Vilkaviškyje tokia tvarka – nurinkinėti stalus tik tada kai nelieka nei vieno neapkrauto.
Tiesa, ir servetėlės matyt ant stalų būna dedamos tik per didžiąsias šventes. Beveik ant visų stalelių servetėlių stovai tušti.
Na kiek aptarę kavinės – baro aplinką pereikime prie maisto.
Sriubas užsakėme paskutines, iš jų vieną agurkinę, kuri į tos dienos meniu nebuvo net įtraukta, tad darau spėjimą, kad ta bus likusi iš vakar.
Agurkinė sriuba – 1,30€
Nesupraskit mane neteisingai, nieko prieš sriubą virtą vakar neturiu. Man asmeniškai namie virta burokėlių sriuba visada skanesnė valgoma į antrą dieną.
Skani buvo ir čia valgyta agurkinė.
Pupelių sriuba – 1,30€
Katinienė valgytai pupelių sriubai taip pat negailėjo pagyrų, bet pats linksmumas prasidėjo kai patiekė pagrindinius patiekalus.
Kiaulienos karbonadas – 4,80€
Norit pamatyti tikrą mėsos išeigą paprašykite mėsą patiekti be paniruotės, ir jūs nustebsite kokį „monstrą” jums patieks.
Esu savo gyvenime matęs visko, bet Vilkaviškio „Kavinė – baras” pranoko visus.
Peilio briaunos pločio mėsos dar niekur neteko gauti. Suprantu ši kavinukė valgyklos lygio, bet net lygindamas tai ką gaunu Kaune ar Klaipėdoje už 5€ šie aplenkė visus.
Neturėjau su savim svarstyklių, bet leisiu sau spėti: mėsos buvo koks 60-70g.
Mėsos „susliką” atlydėjusio garnyro kiekis ne ką didesnis.
O ir jis buvo arba iš vakar likęs, arba pagamintas anksti ryte ir ant stalo laukė dideliuose induose, kol virėja nuvarvinusi išsiskyrusias daržovių sultis po sriubinį šaukštą jo įdės į lėkštę.
Kiaulienos šnicelis – 4,80€
Kiaulienos šnicelis, patiektas Katinienei, buvo kiek storesnis už mano valgytą kepsnį, bet tokio pat apgailėtino dydžio lyginant su kitų valgyklų šniceliais.
Reziumuoju. Man šią vietą būtų gėda rekomenduoti net gedulingus pietus planuojantiems. Per gedulingus pietus žmonės susirenka labiau ne pavalgyti, bet paminėti mirusį, bet ir tokiu atveju šie patiekalai atrodytų apgailėtinai.
O tas, kuris čia užsakytų gedulingus pietus jau prie stalo girdėtų panašias kalbas kaip – na tas skūpas, užsakė visiems po pusę kepsnio.
Aš nesakau, kad porcijos turi būti tokio dydžio, kad maistas virstų iš lėkščių.
Aš noriu, kad atėjęs į panašią kavinukę žmogus pavalgytų, o ne dar neišėjęs iš jos galvotų ar valgė.
Tad vertindamas Vilkaviškio „Kavinę – barą” žemu – 2/5 balu pakartosiu tai ką rašiau apžvalgos pradžioje – jei jie užsidarytų, tai nei Lietuva, nei Vilkaviškis nieko neprarastų.
Manau, kad neišsilaiko šiame versle tie kurie meilės nerodo nei maisto gamybai, nei svečių aptarnavimui.
Tad net nenustebau, kad visą tą laiką kol mes ten buvome į barą neužsuko nei vienas svečias.
Matyt vietiniai apie šią vietą jau žino. Na, o dabar žinosime ir mes.
Kavinė – baras