Ir vėl Kaunas, jo senamiestis. Tik jau veiksmas, arba kitaip tariant pietūs vyks kitoje maitinimo įstaigoje. Vėl pasikliauju draugais ir pietų vykstame į mums rekomenduotą vietą.
Kauno senamiestis spinduliuoja gyvastimi, žmonių daug, o tai suteikia jaukumo ir tik sustiprina norą pietums atvykti čia. Tad renkamės staliuką „Buon Giorno“ restorane, kuris randasi ant Vilniaus g. 34 / Zamenhofo g. 13 kampo. Pietaujančių keli staliukai, o tai leidžia mums pasirinkti norimą…
Padavėjos dėmesio sulaukėme greit, jis buvo minimalus – gavome meniu. Meniu prasideda gražiu savininkų prisistatymo laiškeliu. Džiugu, kad jau pirmame puslapyje bandoma užmegzti su klientu ryšį, bei įpūsti meilės restoranui į lankytojo širdį jau skaitant meniu…
Sriubą pasirenku pats , na o picas paprašome parekomenduoti padavėjos. Tad užsakome jos pasiūlytas, taip sakant klientų labiausiai mėgstamas.
Nuėjus padavėjai, aš kolegai parodžiau į pilną nuorukų peleninę ant mūsų stalo. Padavėja prie stalo prieina jau trečią kartą ir nepastebi jos. Gal joje dar mažai nuorūkų, ar padavėjai šiandien nedarbadienis? Pasakau kolegai: lai bus tai mažytis eksperimentas, nesakysime apie tai padavėjai, o pažiūrėsime kada jos dėmesio susilauks nuorūkos ant stalo…
Atkeliauja mano užsakyta sriuba – pupelių su kumpiu. Tiršta sriuba, vytintas kumpis – puikus derinys, jei ne vienas ingredientas, kuriuo lepina mus įsimylėję virėjai… Druska, ji dominavo sriuboje, ir jau baigiant valgyti, aš burnoje jaučiau tik jos skonį. Žinoma, kad apie tai pasakiau padavėjai, į ką ji greitai atsakė, jog tai dėl vytinto kumpio.
Kadangi atsakymas buvo greitas, o jam paruošti nereikėjo virtuvės pagalbos, darau prielaidą, kad jau ne vienas klientas apie tai užsiminė. O toks „protingas“ atsakymas buvo gautas iš virtuvės… Noriu paprieštarauti virėjui. Mielasis, sriubą jūs verdate be kumpio, o jį dedate tik atiduodami sriubą į salę. Kad taip įsisūrėtų sriuba, reikėjo į mano lėkštę įdėti puskilogramį vytinto kumpio, ir patiekti ją po kokio pusvalandžio. Tad nenustembu, kai padavėja mestelėjus „logišką“ sūrumo sriuboje pateisinimą, eilinį kartą nepastebėjus peleninės, pasišalina nuo mūsų stalelio…
Kadangi niekada neatiduodu bent vieno meniu, pasiimu jį ir pasikelti nuotaikai skaitau pirmame puslapyje restorano surašytas meilės eiles klientams… Tai kažkiek pakelia nuotaiką, bet nenumalšino troškulio, kurį sukėlė sūri sriuba.
Penktą kartą prie mūsų stalo pasirodžiusi padavėja padalina picas ir, teisingai pastebėjote, nepaėmusi peleninės pasišalina. Sėdim, žiūrim į picas. Žinoma, nustebę. Na ne koks vaizdelis pas mus ant stalo. Kad ir kaip bandžiau sukinėti lėkštes ieškodamas geresnio kampo paveikslavimui, niekaip nepavyko jo surasti. Nes jo tiesiog nebuvo…
Dauguma skaitančių mano apžvalgas pasigenda detalesnio patiekalų aprašymo. Kad ir kaip aš myliu savo skaitytojus, bet ir šį kartą negalėsiu jus nudžiuginti platesniu maisto aprašymu. Negaliu daug rašyti apie nieką. Nebent stebėtis tuo, kaip virtuvėje dirbančiam taip pavyksta sudeginti picas ir dar apsimetus kad to nepastebėjo, atiduoti jas į salę klientams. O poto, sulaukus klientų nepasitenkinimų, naiviems padavėjams kurti istorijas, kad būtent tokia pica ir Italijoje. O kas belieka padavėjams? Tik rausti prieš klientus ir pilti jiems miglą į akis… Sumesti ant iškepusių paplotėlių smulkiai supjaustytą kumpį gali kiekvienas, bet va gerai iškepti pačią picą gali ne visi. Jei paplotėlis perkeptas ir net nesilenkia, o lūžinėja ir byra, tai jau negerai… Savo nepasitenkinimus aš išsakiau šeštą kartą prie mūsų stalelio atėjusiai padavėjai, kuri aišku pastebėjo mūsų reakciją. Ir aš jau nebenustebau, kad ir į šią mano pastabą ji turėjo senai paruoštą atsakymą: pas mus tokios picos ir tai normalu. Tada nenorėdamas nervuotis aš nebesakiau nieko, bet dabar rašydamas apžvalgą noriu pasakyti, kad jūs tada, mergaite, mane apgavote. Nėra tai normalu! Nes jūsų facebook puslapyje besipuikuojančios picos padas tikrai kitoks…
Nuotrauka paimta iš restoranoBuon Giorno facebook puslapio
Tad nebesiplėsdamas tiesiog rašau savo vertinimą: Vertinimas: Terasa – 7, Švara – 2, Aptarnavimas – 3, Maistas – 4. Iš viso: 16 balas (vidurkis – 4). Tad suvargę trys nagučiai restoranui “Buon Giorno”.
Pabaigai pacituosiu kelias eilutes iš savininkų gražaus prisistatymo meniu pirmame puslapyje: „Dievinu paprastą ir nuoširdų bendravimą, myliu draugus ir geriausiai jaučiuosi palubėje kartu su rytiniais spinduliais stebėdama jūsų akis bandydama atspėti jūsų nuotaikas…“. Mieli savininkai, laikas nusileisti iš palubių ant žemės, nusiimti rožinius akinius ir bėgti į virtuvę daryti tvarkos, ar pakeisti ant staliukų pelenines… Vien gražios idėjos neužtenka, tam kad ji būtų graži reikia įdėti ir daug daug darbo…