Ne kartą lėkdamas autostrada Klaipėda – Kaunas – Klaipėda, atkreipdavau dėmesį į šalia jos, ties Raseiniais, įsikūrusią „Karpynę“. Nors jie ir pasivadinę restoranu, aš, nenorėdamas įžeisti tikrų restoranų, šios vietos restoranu nevadinsiu, o kodėl, tuoj papasakosiu.
Kai dažnai lakstai autostrada, taip jau nutinka, kad tai, kas vis išnyra prieš akis, vieną dieną ima ir suvilioja. Štai ir mes, neatsilaikę pagundai, užsukame. Tai, ką matydavome pravažiuodami autostrada, ir tai, ką pamatėme užsukę, maloniai nustebino. Gražiai sutvarkyta aplinka, taip pat puikiai derantis pastatų kompleksas. Pašalę kelias minutes lauke ir pasigrožėję, užsukame į kavinę. Apvalios salės viduryje stalų serviravimas primena restoraną, o jau kraštiniai staliukai – eilinę kavinukę. Paklausę padavėjos, kur būtų galima sėsti, sužinome, kad viduriniai staliukai kažkam rezervuoti, nors rezervacijos lentelių ant staliukų nėra. Kaip vėliau supratau, prie kelių iš jų buvo maitinami turistai. Na, o vietiniams lieka džiaugtis neserviruotais stalais. Keistas požiūris ir klientų skirstymas į „galinčius ir ne…“. Gal sėdant prie serviruotų stalų ir meniu kiti, su kiek brangesniais patiekalais?
Negalima, tai negalima. Sėdame prie kraštinio stalelio salėje ir pradedame vartyti meniu. Pasirinkimas didelis, siūlomi ne vien žuvies patiekalai, yra patiekalų ir iš mėsos. Bet jei jau atvažiavome į „Karpinę“, renkamės žuvį. Rinkdamiesi desertą, pasiteiravom padavėjos ką iš pyragų galite pasiūlyti, ir netyčia išsprūdęs klausimas, ar desertus gaminate vietoje, gautas atsakymas vėl privertė suabejoti ar tokia vieta gali save vadinti restoranu, kur tik „Tiramisu“ gamina patys, visi kiti desertai perkami… Apsidžiaugiau sužinojęs, kad mano mėgstamą desertą jie ne tik kad turi, bet ir vienintelį gamina patys. Tad užsakome ir jį.
Pirma iš užsakymo atkeliauja sriuba „Žvejo žuvienė“. Džiugu, kad sriuboje vyrauja kelios žuvies rūšys, bet perdėtas druskos skonis leidžia mėgautis tik druska, bet ne žuviene. Ar tokia sriuba verta 4,80 euro? Tikrai ne. Ji neverta net 2,00 eurų, net jei ji ir būtų nepersūdyta. Jei jau esate maitinimo įstaiga, kuri pavadinime skelbiasi kad lyg ir orientuojasi į žuvies restorano statusą, tai ties šiuo patiekalu reikia stipriai padirbėti. Negana sudėti kelias žuvų rūšis, reikia ir daržovių nepagailėti.
Lieka laukti karštų, nes jų pavadinimai tokie skambūs, kad smalsumas verčia vis dažniau atsisukti į virtuvės pusę pasižiūrėt, ar neparkeliauja mūsų užsakymas.
Dažnai sakau, kad pirma maistą mes valgome akimis, tad ir šį kartą šis teiginys manęs nepavedė. Atkeliavę taip laukti patiekalai, jau į juos žiūrint, prašė juos apraudoti dar nepradėjus valgyti. Na, o pradėjus skanauti, tai tik pasitvirtino. Mano valgyti skrudinti karpio gabaliukai buvo permirkę aliejumi ir prie jų patiektas saldžiarūgštis padažas, kuris priminė vienos iš žinomų padažų gamintojų produkciją, visiškai nederėjo. Tad klausimas šios įstaigos savininkams, kokiame dar Jums žinomame, save gerbiančiame restorane, padažus negamina, o pilsto jau įsigytus konservuotus? Man beliko tikėtis, kad draugės valgoma „karpio užkeptinė“ bus skanesnė. Bet kaip ir man, taip ir jai prie garnyro patiekti ryžiai buvo šalti. Meniu buvo minima, kad karpis bus apkeptas, bet jis geriausiu atveju buvo virtas garuose. Ant jo uždrėbtas „daržovių mirkalas“ niekaip nepagerino skonio. Jis tiesiog nederėjo. Meniu minėtų pievagrybių tame „marmale“ net nebuvo. Na, o kam tas skambus patiekalo pavadinimas „Jaunasis tarnas“ , gal taip ponai senovėje savo tarnus maitindavo? Baigdami valgyti patiekalus, kurie lyg ir turėtų reprezentuoti „Karpynę“ suvokėme, kad prezentacija gavosi nevykusi. Tad beliko paskutinis akordas – desertas.
Bet ir jis buvo tiesiog tragiškas. Tie, kas ragavę „Tiramisu“, puikiai žino, kad šis desertas tirpte tirpsta burnoje. Biskvitinių sausainiukų, išmirkusių kavoje, man taip ir neteko surast, gal tik „mizernas“ jų užuominas. Gal desertas ir buvo gamintas čia, bent ne šiandien ir ne vakar…
Kol mes dėstėme savo atsiliepimus padavėjai, ji tiesiog stovėjo ir laukė, kol pasibaigs mūsų nepasitenkinimo lavina, matyt ji prie to jau buvo pratusi. Tad nebeaušinome burnų, o tiesiog paprašėme sąskaitos.
Išvažiuojant pastebėjome iškabą, kuri kvietė sugrįžti, susižvalgėme ir persimetėme ta pačia fraze, kad niekada čia nebegrįšime. Neabejoju, kad tokius potyrius patyrėme ne mes vieni, tiesiog manau daugumai gėda kam pasakoti, kad restoranu pasivadinusioje įstaigoje, maistas prastesnis nei valgykloje… Tad kol visi tylėsite, tokios įstaigos ir toliau pelnysis iš nieko nežinančių pro šalį pravažiuojančių klientų.
Vertinimas: Interjeras – 5, Švara – 7, Aptarnavimas – 4, Maistas – 2. Viso: 18 balų (vidurkis – 4,5) Tad tik suvargę 3 nagučiai restoranu save vadinančiai „Karpynei”.
