Kretingalėje įsikūrusi kavinė „Kukudra“ į mano akiratį papuolė ne atsitiktinai. Parekomendavo feisbuko puslapio lankytojai. Norėjau, kad jei straipsnis būtų persisunkęs kritika, manęs vėl neapkaltintų, neva konkurentai užsakė taip parašyti. Tad važiuodamas į Kretingalę, esančią Klaipėdos rajone, buvau ramus – kritikuoti galėsiu drąsiai, ir niekas dėl to man neturės priekaištų. Kavinę suradome greitai, ji centrinėje miestelio gatvėje.
Prisipažinsiu – pastato fasadas prabanga nedvelkė, bet interjeras maloniai nustebino. Turiu atskleisti mažą paslaptį ir, patikėkite, tai visiška tiesa. Norint sužinoti apie kavinėje tvyrančią tvarką nebūtina pulti į virtuvę ar lįsti pas barmeną už baro. Tiesiog užsukite į kavinės tualetą klientams. Ir kokią švarą rasite ten, tokią pačią, tikėtina, rastumėte ir virtuvėje, ir už baro, ir salėje. Tad tradiciškai nuėjau į tualeto kambarį nusiplauti rankų. Ir mane jis įsiutino! Aš gi Riebus katinas – tas, kuris mėgsta prie visko kabinėtis. Tačiau čia dvelkė tokia švara, lyg jie būtų manęs laukę ir ką tik išvalę tualeto patalpas. Salėje – tokia pati švara. Interjeras tiktų bet kuriai prabangiai kavinei net didmiestyje. Daug kalvio darbų ne tik viduje, bet ir lauko terasoje. Man asmeniškai nepatiko nutrinti stalai, jie iškrenta iš konteksto, sumenkina vaizdą, kurį suteikia kitos interjero detalės. Esu girdėjęs, kad daugumoje barų nedažo baro stalviršio, nes pritrintas alkūnėmis ir pinigais jis neva neša barui sėkmę. Bet apie nutrintus stalų stalviršius to negirdėjau, nors reiks paieškoti informacijos šia tema. Apsidžiaugėme radę jaukią vietelę prie lango. Kadangi mėgstu stebėti aplinką, šis staliukas puikiai tiko. Juk visko paragauti negali – tad daugelį patiekalų ragauju akimis. Salėje tuo metu sukosi trys padavėjai. Jų rūbai maloniai džiugino akį, nes atitiko kavinės formuojamą dvasią. Meniu gavome greit. Tai suteikė vilties, kad ir tolimesnis veiksmas mus džiugins. Nes kai gauni tik vieną valgiaraštį, nors sėdi ne vienas, suprask – bus ir kitokių siurprizų. Vartydamas meniu prisiminiau, kad kažkas feisbuke rašė, jog „Kukudroje“ reikėtų paragauti cibulynės, ir ne bet kokios, o balintos. Tai dėl sriubos kaip ir buvo aišku. Kepsnių irgi ilgai nesižvalgėme, nors pasirinkimas nemažas. Yra patiekalų iš kiaulienos, paukštienos, jautienos, žuvies. Draugė užsisakė patiekalą iš vištienos, o aš – iš kiaulienos. Kadangi reikia ir deserto, užsisakėme šokoladinio pyrago. Mėgstu, kai aptarnaujantis personalas atsiranda tada, kada jo reikia, o ne tada, kada jam šauna į galvą.
Čia jie dirba įdomiai. Vieną staliuką aptarnauja visi trys. Vienas priėmė užsakymą, kitas atnešė vienus patiekalus, trečias kitus. Bet jei ne skirtingi mergaičių drabužėliai, to net nebūčiau supratęs.
Cibulinė būtų buvusi superinė, jei ne stambūs keli silkės gabalai lėkštėje – jie buvo net kelių centimetrų dydžio. O žinant, kad gaminant cibulinę, per sietelį pertrina silkę, keptą ant žarijų, tokių gabalų būti neturėtų. Prie cibulinės – bulvė su lupena, šalia kurios buvo padėtas tik peiliukas. Va tas jausmas, kai valgai bulvę, laikydamas ją rankoje be šakutės, leidžia pasijusti kaip pas močiutę kaime. Bet cibulinę susileidau visą, išskyrus tuos kelis keptos silkutės gigantus. Kai atnešė kepsnius, supratau, kad man pasisekė labiau nei draugei. Nes mano gabalą kepė profesionalas, o štai prie Kijevo kotleto ranką, matyt, buvo pridėjęs koks studenčiokas, įsidarbinęs vasarai. Kotletas buvo mažokas, matyt, pasitaikė jauno viščiuko filė. Bet gruzdintos bulvės nukarūnavo viską. Į jas pažiūrėjęs iškart supratau, kad visa bėda ta, kad bulves kasė per pilnatį. Tada nukasamos pajuodusios ir pavargusios bulvės. Į salotas pažiūrėjus kyla viena mintis, kad jos buvo sumaišytos dideliame dubenyje, ir patiekalui liko tai, kas ant dugno – smulkmė… Žodžiu, Kijevo kotletas nevertas 6,95 pinigėlių, oi, nevertas. Bulvės taip ir liko lėkštėje nepaliestos. Manau, indus plaunanti moteris turėtų apie atgal grąžinamas gėrybes informuoti virėjas, kad netektų tiek daug maisto išmesti. Bet aš, valgydamas savo mėsos gabalą, jaučiausi tikrai riebus katinas. Patiekalas nuostabus. Vien jo estetinis pateikimas sužadino apetitą. Mėsa sultinga, bulvikės su lupena apkeptos super, o ir daržovės parinktos būtent tos, kurios puikiai atskleidžia šio Dieviško kepsnio skonį. Aš likau sužavėtas. Pasakysite, 7,95 pinigėlių brangu? Manau, ne, kai turiu su kuo lyginti – karka už 4,5, kurią paknibinėjęs palikau kitoje maitinimo įstaigoje. Kiaulienos porcija buvo tikrai didelė, ir ją vos pavyko įveikti. Kai ant stalo pasirodė desertas, supratau, kad ir jo noriu paragauti, man jis pasirodė skanus. Toks kuklutis šokoladinis pyragiukas, keksiuko formos, vos už 2 pinigėlius. Jis buvo toks skanus, kad pamiršęs, jog vietos skrandyje šalia kepsnio nebelikę, suritinau jį visą, nespėjęs juo pasimėgauti. Gerdamas kavą, masčiau, iš kur čia tiek daug žmonių. Darbo diena, o kavinėje beveik visi staliukai užimti. Paklausus padavėjos, iš kur tiek žmonių, atsakė jog miestelis yra prie kelio, kuriuo pralekia daug automobilių. O į kur ir kas važiuoja? Miestelis nestovi tarp didmiesčių. Kelias veda į kiek didesnę Kretingą, kitoje pusėje – Klaipėda, aplink – kaimeliai. O pagalvojus, kiek klientų darbo dienos vakarą galima rasti didmiesčių kavinėse, supranti, kad atsakymas slypi ne čia. Kuklūs tie žemaičiai. Miestelis, per kurį daug pravažiuoja. Nė velnio. Lankomumo paslaptis ne tame. Fenomenas tame, kad čia išties geras maistas, puiki aplinka, aptarnavimas ir kas man dar labai patinka – švara. Valgiau ir akimis pro šalį praplaukiančius patiekalus, jie atrodė nuostabiai. Tad drąsiai galiu teigti, kad „Kukūdra“ – viena geriausių kavinių Žemaitijoje. Tik būkit geri, nebekaskite bulvių per pilnatį. Jos netinka kepti gruzdintuvėje. O ir tam virėjui studenčiokui pasakykite, kad aš dar būtinai sugrįšiu. Ir prie patiekalo užsisakysiu gruzdintų bulvių. Ir jei jos bus tokios pat, tikrai eisiu į virtuvę ir jomis pasidalinsiu su juo. Kretingalė turėtų didžiuotis, jog turi „Kukudrą“ – jei ne ji, vargu, ar kas žinotų šį mažą miestelį.
Vertinimas: Interjeras – 8 (minus 2 balai tik už stalviršius), Švara – 10, Aptarnavimas – 9, Maistas – 7 (minus 2 balai už Kijevo kotletą ir minus, 1 už cibulinėje rastus didelius kepintos silkės gabalus). Viso: 35 balų (vidurkis – 8,75) Patarimas savininkams: būtinai nulakuokite stalviršius, jie nesuteikia nei grožio, nei jaukumo. Ir kažką darykite su tomis gruzdintomis bulvėmis, nes rašydamas straipsnį radau internete „Kukūdros“ klientų skundų. Manau, tai lengvai pataisoma. Sėkmės ir laukite sugrįžtant.
