Senai, oi senai bebraižiau plunksna popieriaus lape kringelius, kurie susijungę virsdavo žodžiais, žodžiai sakiniais, sakiniai – apžvalga. Na, ne tokia pradžia, prie ko čia plunksna? Tiesiog senai bestuksenau katino nagučiais per kompiuterio klaviatūrą. Daugiau nei mėnuo tylėjau ne dėl to, kad nebuvo laiko naujų restoranų apžvalgoms. Tiesiog prieš tai buvo daug nusivylimo apžvalgų… nesinorėjo gadintis prieššventinės nuotaikos. Tai gaminau pats sau ir vertinau savo gebėjimus nustebinti save bei savo aplinką.
Na bet nauji metai, naujos viltys. Tad įsiklausęs į kelininkų perspėjimus apie slidžius kelius nekeliu kojos iš Kauno, o bandau dar kažką rasti jame.
Uoksas manęs neįsileido, kaip neįsileido ir kitų norinčių užsukti anksčiau, nei jie pradeda dirbti. Laikrodis rodė 12:00, o jie atsidaro tik 15:00, tad brūžinu Laisvės alėją toliau.
Nežinau kas patraukė mano akį, bet užsukau į Restoraną 55, kuris įsikūręs viešbutyje Kaunas.
Pirmas įspūdis – toks gero tarybinių laikų restoranėlio. Kodėl šovė tokia mintis nežinau, juolab ir interjeras to nesufleruoja, lyg ir padavėja ne su baltais marškinėliais ir peteliške…
Gaila, kad žvakė ant stalo taip ir liko neuždegta, padavėja paliko meniu ir nuėjo…
Jausmą apie praeitį dar kiek sustiprina atneštas meniu. Storas meniu, o jame lapai sumauti į įmautes. Yra čia net informacija apie alergenus, bet aš jai dėmesio neskyriau. Užsukau pavalgyti, tad pereinu prie patiekalų. Pasirinkimas didelis, tiek šaltų patiekalų, karštų užkandžių, karštų patiekalų. Štai tokie pirmi įspūdžiai.
Priėjusiai padavėjai priimti užsakymo pasakiau, kad nieko nesugalvoju pats. Vienintelis, kas patraukė mano dėmesį, tai midijų troškinys.
Ukrainietiški barščiai – 1,20 euro
Sriubą pasirinkau dienos – ukrainietiškus barščius. Na, o pagrindinį patiekalą paprašiau parekomenduoti padavėjai. Ji man rekomendavo rinktis oto arba kiaulienos išpjovos kepsnį. Nežinau kodėl padavėjai nesistengia įsiūlyti kažko mandresnio? Nes meniu buvo ir eriukas, elniena ar brandinta jautiena. Nežinau. Aš visada tokiais atvejais manau, kad yra tik du atsakymai į šį klausimą. Pirmas – tai didesnė prekyba niekaip neatsiliepia algoje. Antras – virėjui sunkiai sekasi gaminti žvėrieną… Na, bet šį kartą atsakymas liko kažkur anapus. Pasirinkau kiaulienos išpjovos kepsnį.
Daugelis man tuoj priminsite, kad padavėjų algos mažos ir aš per daug iš jų tikiuosi. Tai tada nereiškime priekaištų chirurgams, kurie operuodami ne taip užsiuvo žaizdą, ar kažką ne tą išpjovė, jų algos irgi mažos… Nesakau, kad ta mergaitė aptarnaudama kažkur suklydo. Ne. Aš tiesiog pasigedau iniciatyvos. Sutikite, būtų kvaila tikėtis iš kasininkės maximoje, kuri sumušus jūsų visas prekes dar perklaustų ar negaliu kažką pasiūlyti įdomesnio nei jūsų pasiimtas kiaulienos nugarinės gabalas. Ji niekada nepasiūlys jums nueiti prie skyriaus, kur sudėta egzotinė mėsa. Nes toks bendravimas gaišintų eilę, bet padavėjai, ir dar restorane, turi tai ne tik sugebėti, bet ir daryti. Nes restorano apyvarta gali būti ženkliai didesnė, o ir elniena neužsigulės šaldytuve…
Kol aš postringavau apie padavėjus, man buvo patiekta sriuba. Žinoma, kad aš nieko geresnio ir tikėtis negalėjau už – 1,20 eurą. Bet tas patiekimas mane vėl numetė ten kažkur atgal į praeitį. O ir gaminti ukrainietiškus barščius kaip dienos sriubą reikia turėti daug drąsos. Nes barščiai turi būti – barščiai. Jie turi būti tirštoki, jose turi plaukioti mėsos gabalai. Na, o šią sriubą aš vertinsiu kaip burokėlių sriubą su nežymiais mėsos trupinių pėdsakais. Va vertindamas taip galiu pasakyti, kad burokėlių sriuba buvo skani, bet ji buvo toli nuo ukrainietiškų barščių. Vien ant žigulio uždėti mersedeso ženkliuko nepakanka, reikia dar ir oro pagalves sudėti, sudėti automatinį langų atidarymą ir t.t. Tad sriuba nuvylė, bet žinant jog ji dienos ir dar už 1,20 euro, ir dar restorane, kiek sušvelnino nekokį pirmą įspūdį.
Midijų troškinys – 6,50 euro
Atneštas karštas užkandis savo patiekimu nė kiek nepriminė restorano. Įsmeigtas krapas leido suprasti, kad su pateikimu čia niekas nepersistengia. Gerai, kad nors skonis buvo geras. Troškinys išties buvo midijų su daržovėmis, o ne daržovių su midijų menkais fragmentais. Atrodo tik midijos, morkos, svogūnai, saldžioji paprika, bet gerai paruošus tai gali virsti visai skaniu užkandžiu. Tad jei ne tas patiekimas, su midijomis viskas būtų kaip ir gerai.
O su pagrindiniu patiekalu buvo jau pasistengta. Gal sakau, kažkaip virėjas nuskaitė mano mintis ir patiekdamas pipirinį kiaulienos išpjovos kepsnį skyrė jam daugiau dėmesio. Bet nepabijosiu būti bambančiu ir pasakysiu, jog šį kartą persistengta. Kam tas traškutis? Nebent bulvių košei kabinti, bet lyg yra patiekti tam įrankiai. Visų pirma jis per didelis, antra, jei manote kad kažkam dėl sotumo prie bulvių košės norėsis dar prisikąsti, tai tam patiekite duonos.
Pipirinis kiaulienos kepsnys – 6,50 euro
Mėsa sultinga, puikiai tiko apjuosta šoninė, pipirinis padažiukas. Įdomiai derėjo ir bulvių košėje pasislėpę žirniai.
Deserto nebeužsisakiau, nors ir padavėja priminė, kad planavau apie jį užsiminti baigęs valgyti.
O dabar vertinimas. Vertinu šią vietą kaip keturių žvaigždučių restoraną, todėl šį kartą tik silpnas 3/5. Jei tai būtų pakelės užeiga, manau drąsiai rašyčiau 4/5, o gal net silpną 5. Bet jūs restoranas, tad trejetukas ir iki sekančio susimatymo.
