Darėme seriją “FARM MILK PRIEŠ PILOS” pigiausių pieno produktų apžvalgų ir pastebėjome, kad dauguma šių prekių yra lenkiškos ir kartais net iš tų pačių gamintojų, todėl nusprendėme pasižiūrėti, kaip ten tiems Lenkijos gamintojams sekasi Lietuvoje.
Pieno produktų apžvalgos
Grietinės produktų palyginimas
Jaučiate skirtumą? Glaistyti varškės sūreliai: „Pilos” prieš „Magiją” ir „Clever”
Vaizdas yra žavus. Per 10 metų lenkiškų pieno produktų importas į Lietuvą pakilo nuo 43 milijonų 2013 metais iki 140 milijonų 2023 metais, tai yra daugiau nei 3 kartus.
Galima pastebėti 2 šoktelėjimai tarp 2016 ir 2017, bei tarp 2021 ir 2022 metų. Beje visi duomenys iš Valstybės Duomenų Agentūros, galite atsiversti ir pasižiūrėti. Kokie įvykiai lėmė tokius pokyčius?
Na, 2016 metais atsidarė pats “lietuviškiausias”, “pigiausių kainų krepšelių”, religinių švenčių “oficialus partneris” Lidl prekybos tinklas. Ir lenkiško pieno produktų įvežimas šoktelėjo 42 procentais.
Kitas 42 procentų šoktelėjimas įvyko Rusijos ir Ukrainos karo metu. Ne, Lietuvos pieno pramonės nesubombardavo. Lietuvos maisto pramonės gamybininkai atrado, kad iš Lietuvos pirkėjo už jo lojalumą galima išlupti neblogų pinigų, ko bet koks užsienio pirkėjas nesumokės.
Taip, tai visos Maisto produktų gamybos pramonės rodikliai ir pas pienininkus jie bus dar didesni. Iki 2021 metų kainų svyravimai tiek užsienio, tiek Lietuvos pirkėjams atitinka, bet 2022 mūsų gamybininkams „šauna mintis“ – jei kelsime masiškai, tai kur tas pirkėjas dings, į Lenkiją gi neprilakstys ir “spaudžia dugną”. Net 2023 metais, kai užsienio pirkėjams kainas jau mažina, ant ir taip aukštų lietuviškų kainų dar užmeta 10 procentų. Į ką pirkėjai atsako dar didesniu lenkiškų produktų pirkimu.
Ir 2023 metais turime situaciją, kai analogiški lenkiški produktai, kai kuriais atvejais net daugiau kaip 3 kartus pigesni nei lietuviški, nuotrauka 2023 metų sausio mėnesio.
Na, bet kuriam prekeiviui sudreba širdelė, kai analogiškas produktas parduodamas kelis kartus brangiau. Kaip gi taip! Reikia kažką su tuo daryti, o ką daryti, jeigu skirtumas ne žaliavos kainoje, technologijoje, įpakavime, o emocijoje ir lojalume. Teisingai – pakišti kitą emociją ir kitokį lojalumą. Taigi, imi savo prekinį ženklą, reklaminį biudžetą ir propagandiniu kūju, pasiėmęs dalį tiesos, formuoji naują nuomonę pirkėjui „Parašyta Pilos – pagaminta Lietuvoje“.
Nesvarbu, kad net reklamose, dalis produktų nelietuviški, kam tai rūpi? Į atskirus visuomenės balsus, atkerti, kad čia “dizainerio klaida” ir bangomis, ypatingai per nacionalines šventes, bombarduoji visuomenę. Nors lentynose lietuviškų prekių nėra nei pusės. Koks tas Lidl Pilos prekinio ženklo pieno asortimentas, jeigu žiūrėti per lietuviškumo prizmę.
Iš 43 sūrių – 30 nelietuviškų, 13 lietuviškų, 70 procentų asortimento sudaro atvežtos prekės.
Iš 57 tradicinių pieno produktų – 33 nelietuviški, 24 lietuviški, 58 procentus asortimento sudaro atvežtos prekės.
Iš 41 jogurtų ir desertų iš jų – 33 nelietuviški, 8 lietuviški, 80 procentų asortimento sudaro atvežtos prekės.
Jeigu bendrai sudėti šias Lidl “Pilos” kategorijas, tai iš 141 prekės – 45 lietuviškos, o 96 arba 68 procentai – atvežtinės.
Štai toks „Parašyta Pilos, o pagaminta Lietuvoje“. Jeigu kartosi melą pakankamai ilgai, žmonės anksčiau ar vėliau tuo patikės, o tu daugiau uždirbsi – ar, ne?
Ir kainos Lietuvoje krenta. Ir jas visi mažina. Reklaminėje propagandoje
2023 sausis
2024 kovas
