Lietuva nepriklausoma jau tris dešimtmečius, deficitų laikai seniai nugrimzdo į praeitį, tačiau įprotis valgyti tam tikrus iš praeities atkeliavusius patiekalus, išliko.
Taigi, prisiminkime, ką tarybiniais laikais per Naujųjų metų šventes valgė mūsų tėvai bei seneliai, taip pat pažiūrėkime, kurie patiekalai išliko bei pasiekė šių dienų kalėdinius ar naujametinius stalus.
Šprotai
Sumuštiniai su šprotais – tai ne tik naujametinis atributas, ši paprastai paruošiama užkanda buvo populiari ir per kitas šventes. Ką ten ruošti: paraikei batono, užtepei sviesto, suguldei auksiaspalves žuveles ir patiekalas gatavas! Galima uždėti marinuoto agurkėlio, kokios nors žolės. Nors šprotai nėra itin vertingas produktas, tarybiniais laikais tai buvo deficitinė prekė.
Balta mišrainė
Mišrainė atsirado iš salotų, pavadinimu olivjė. Olivjė – prancūzų kulinaras, kadaise Rusijoje pirmą kartą pagaminęs šį patiekalą… Bet, šį kartą ne apie tai.
Tarybinių laikų šventinį, ypač naujametinį stalą įsivaizduoti be baltos mišrainės, neįmanoma.
Mišrainės variacijų tiek daug, kad parašyti vieną receptą būtų neteisinga, o aprašyti visus – neįmanoma. Tik vienas patarimas: ekspertai sako, kad mišrainės salotų ingredientų negalima pjaustyti per daug smulkiai, nes prarandamas skonis.
Mišrainei paruošti būdavo reikalingi mažiausia du deficitiniai produktai. Majonezas ir konservuoti žirneliai. Labai gerai atsimenu vengriškus “Globus” žirnelius bei kitokias šio brendo konservuotas daržoves.
Mišrainei supaprastinti būdavo imamasi įvairių priemonių: naudojama pigesnė virta dešra, vietoj žirnelių dedamos virtos pupelės, vietoj majonezo – pilamas aliejus… Ech, išradingumas būdavo neišpasakytas!
Žuvies šaltiena
Dėl šio patiekalo, žinoma, daug kas ginčytųsi – daliai švenčiančiųjų tai buvo privalomas naujametinis patiekalas, dalis jo nepripažįsta. Kokybiškai pagaminti patiekalą gana sudėtinga, juk reikėdavo žinoti, kiek laiko žuvį virti, kokius naudoti prieskonius. Nedidukas nukrypimas nuo recepto ir patiekalas prarasdavo savo prekinę išvaizdą… Ačiūdie, žuvis tais laikais buvo absoliučiai nedeficitinis ir pigus produktas, tad, nepavykus eksperimentui, be didesnių išlaidų galėdavai bandyti pakartoti.
Juodieji ir raudonieji ikrai
Jei kažkokiu stebuklingu būdu papultumėte į 50 – uosius metus, tikriausiai labai stebėtumėtės, kad juoduosius ikrus samčiais semia iš statinaičių ir vonelių bei pardavinėja kilogramais. Skirtingais tarybmečio periodais juodieji ikrai kainavo nuo 16 iki 40 rublių už kilogramą, raudonieji ikrai buvo vertinami kiek prasčiau, tad, buvo maždaug dvigubai pigesni.
Naujametinis užkandis – ant balto batono plonai užtepta sviesto ir pabarstyta juodųjų ar, jei jau esi biednas, raudonųjų ikrų. Užkandis itin derindavosi su taurele “Sostinės”…
Silkė pataluose
Daugiausia deficitinio majonezo reikalavęs patiekalas. Ypač išpopuliarėjo apie 1970 – uosius metus ir turi žydiškas šaknis. Tai lengvai paruošiamas patiekalas, o “patalai” buvo sugalvoti tam, kad nors kiek numušti aštrų silkės kvapą. Kaip ten bebūtų, tačiau šis patiekalas mėgstama ir dabar. Maistingas ir tikrai skanus.
Orkaitėje kepta višta
Orkaitėje kepta višta dažnai tapdavo pagrindiniu šventės patiekalu. Sunkiais tarybiniais laikais tai buvo lengviausia gaunama mėsa. Gaminimo variantų taip pat begalės, kiekviena šeimininkė , norėdama nustebinti savo svečius, turėdavo savo paslapčių. Šiais laikais vištą taip pat kepame, nes tai , iš tikrųjų, puikus, sotus ir naudingas patiekalas.
Putojantis vynas “Советское шампанское”
Tarybų Sąjungoje gero putojančio vyno nebuvo iš esmės, todėl tekdavo tenkintis tuo, kas yra. Nemeluojant: anų laikų “šampanas” buvo keistoko skonio, priminė prasto vyno ir mielių kokteilį. Tačiau tradicija pakelti taurę su burbuliukais, ypač 00.00 val nakties, buvo labai populiari, tikiuosi, išliko ir iki dabar. Žinoma, šiais laikais putojantis vynas kur kas kokybiškesnis.
Šaltiena
Pačioje pradžioje šaltiena buvo patiekalas, padedantis sunaudoti mėsos atliekas bei gyslas, o pilkuoju stalo kardinolu tapo daug vėliau. Šaltiena buvo mėgiama dėl greitai ateinančio sotumo jausmo, dėl originalaus skonio, o dėl paruošimo būdų nuolat kildavo audringi ginčai. Reta šeimininkė įsivaizduodavo šventes be šaltienos. Tikriausia, šis tradicinis ir naudingas patiekalas stalus puošia ir šiais laikais.
Mandarinai ir apelsinai
Tai, ko gero, būdavo labiausiai Naujuosius metus pabrėžiantis produktas. Malonų mandarinų kvapą prisimena visi tarybinių laikų vaikai, kai ant stalų pasirodydavo šie vaisiai, visiems pakvipdavo šventėmis! Tiesą pasakius, kitokių egzotinių vaisių ir nebuvo. Taip, sklido kalbos, kad kažkur kažkas kažkaip gavo bananų, tačiau niekas nežinodavo, tiesa tai ar fantazijos. Mums užtekdavo ir mandarinų.
Be abejo, šiame straipsnyje išvardinti tikrai ne visi tarybinių laikų naujametiniai patiekalai. Stalo turtingumas priklausydavo ir nuo užimamų pareigų: partinių darbuotojų stalai visada būdavo pilnesni, įvairesnis, ant jų puikuodavosi taip pat ir užsieniniai, tais laikais – deficitiniai, produktai.
