Nusprendėme šiandien pietauti jau „patikrintoje“ vietoje, Kauno „Mega“ prekybos centre įsikūrusioje „Can Can pizza“ kavinėje. Kažkodėl nesinorėjo eksperimentų šią dieną, tiesiog norėjosi skaniai pavalgyti. Nesugundė net mano antros pusės replika, gal reiktų paieškoti kažko naujo, senai jau apie kažką ir rašei. Bet kaip dažniausiai būna – žmogus planuoja, velnias juokiasi. Ar kažkaip kitaip, bet manau mintį supratote. Jei aš rašau, o jūs skaitote, vadinasi rašyti buvo verta…
Tad „Can can pizza“, vartome meniu, dalinamės prisiminimais iš praeito malonaus apsilankymo, renkamės. Katinienė pasirenka jau išbandytą „Draugų“ picą ir mintyse paskaičiavusi kalorijas, kurias gaus iš picos, sriubos atsisako. Na, o aš pasinėręs į dar gilesnius prisiminimus iš apsilankymo „Can can pizza“ Klaipėdos Akropolyje, nusprendžiu pakartoti ten turėtą nemalonią „pažintį“ su plėšytos kiaulienos burgeriu. O kadangi kalorijas skaičiuoju retai, užsisakau ir aštrios sriubos. Nežinau kodėl, bet ar tai iš įpročio ar kažką nujausdamas, padarau kelias meniu nuotraukas.
Kadangi žmonių nedaug, o ir padavėja matosi ne pirmą dieną čia dirba, tiek užsakymas priimamas, tiek sriuba ant mūsų stalo atkeliauja greit.
Ar tie kas kūrė meniu galvojo, kad klientai čia rinksis sergantys sunkia sklerozės stadija, ar virėjas nusiteikęs nepanaudotą sūrį neštis namo, aš nežinau. Man tai neturi rūpėti, man tik kyla klausimas, kodėl nėra mano lėkštėje taip gausiai deklaruojamo sūrio kaip meniu? Ten jis vos ne iš lėkštės lipa lauk, o mano lėkštėje lyg kas jo patrupino drebančia nuo gailesčio ranka. Visa kita su sriuba gerai. Aštri, tiršta, tokia kokia ir turėtų būti ši sriuba. Tik keldamas pilną sriubos šaukštą, pasigedau nuo šaukšto tystančio sūrio.
Na biesai nematę, pagalvojau sau, laukiam antrų patiekalų.
Atkeliavęs burgeris davė suprasti, kad su nuotraukomis ir realybe čia ne viskas gerai. Arba reikia nuotraukose burgerius bei picas skurdinti, arba gaminant klientams negailėti produktų. Ar iš vis išimti tas nuotraukas, kad tokie kaip Riebus katinas nesikabinėtų. Burgeris net suspaustas neprilygo tam didžiapilviui riogsančiam meniu. O kai pakandau mėsą supratau, kad ją tik bandyta šildyti. Draugės valgyta pica taip pat buvo šalta. Vienintelis kas buvo karštos – tai bulvytės, bet tai jau nuotaikos nebekėlė.
Kramtydamas šaltą biurgerį mąsčiau apie tokius tinklus, kurie lyg daugiavaikės šeimos, kurių vaikai velniai žino ką daro. Kol su vienu pakalbėjai, paaiškinai kaip reikia elgtis mokykloje, žiūrėk kitas jau darželyje susipliekė. Taip ir čia manau, jei vadyba dažniau užsuka ir skalauja smegenis apie tai, kad kiekvienas klientas yra brangus ir jo aptarnavimas aukštas turi išlikti visose grandyse, hėbrytė stengiasi ir dirba. O valdžiai išvykus, tas nusiteikimas su kiekviena diena vis blėsta, blėsta. Ir tada neprižiūrimi vaikai pasileidžia laukais. Ir nuo to kenčia tėvų vardas, šeimos garbė ir t.t. Jei trumpai: neišsimiegojęs ar nenuotaikoje virėjas kaip ir solistas užlipęs ant scenos. Jei vienas savo nuotaiką sudeda į gaminamą maistą, o kitas į dainas, tiek klientai, tiek klausytojai bus nepatenkinti. Bet man, klientui, mokančiam pinigus, turėtų mažiausiai rūpėti priežastys, kodėl šiandien maistas prastesnis nei anksčiau valgytas.
Nesu tipinis lietuvis, kuris suskliaudžia ausytes ir į padavėjos klausimą ar kas negerai, tik sumurma persigandęs: ne, ne viskas gerai, gal galima sąskaitą. O padavėjai pasišalinus pražiojęs gerklę, bet vėl gi kad personalas negirdėtų, visiems esantiems su juo kompanijoje išrėžia, daugiau čia mano kojos nebus. Aišku, dar visą vakarą skambina ir guodžiasi visiems savo nemaloniais potyriais. Aš ne toks. Aš viską išsakau padavėjams, nes pasikartosiu, aš moku pinigus ir tai suteikia man teisę reikalauti kokybės. Džiugu, kad padavėja ne „ežiukas rūke“ ir reaguoja. Jos atsiprašymus lydi ir 40% nuolaida visai sąskaitai.
Žinoma, nuolaida kažkiek sušvelnina situaciją. Bet nepamirškime tai maistas, ne apranga, ar kokios statybininkų paslaugos. Nuolaida sotumo jausmo, ar pasitenkinimo maistu nesuteiks…
Tokiais atvejais man labai gaila padavėjų. Jie lyg kempinės turi sugerti kliento nepasitenkinimą virtuvės darbu. O juk turėtų tą kritiką išklausyti tas, kuris ir prisidirbo.
Nesakau, kad aš šios daugiavaikės šeimos nebeaplankysiu, bet apsilankymą atidėsiu kuriam laikui…
