Po to, kai aprašiau viešnagę Marijampolės bare „Kampas“ ir išpeikiau ten valgytą maistą, sulaukiau daugybės skaitytojų laiškų. Spėju, kad tai buvo vietiniai gyventojai. Jie tikino, kad visgi šiame mieste yra kur skaniai pavalgyti. Tad jausdamas pareigą reabilituoti Marijampolę, į šį miestą nuvykau dar kartą.
Daugelis man rašiusiųjų primygtinai rekomendavo barą „Nica“, kuris, jų nuomone, turėtų mane maloniai nustebinti.
Neslėpsiu – nustebinti mane pavyko, bet jokio malonumo aš nepajutau. Tad pradedu dalintis įspūdžiais.
Daugelis minėjo, jog ten puiki aplinka, skanus maistas ir geras aptarnavimas. Jei taip manote, klaidžiojate iliuzijų rūke, kuriame arba neįžvelgiate, kas vyksta iš tiesų, arba, meluodami sau ir man, guodžiatės, kad ir Marijampolėje yra kur nueiti.
Tad pradedame vizito apibendrinimą.
Barą radome lengvai – šlovė navigacijai. Išsirinkti stalelį padėjo temperatūrų skirtumas salėse (baras turi dvi sales). Spėju, kad toks dalykas, kaip šildymas, šiame bare vargu, ar egzistuoja, nes salėje, kuri arčiau baro ir picos krosnies, dar galima sėdėti nusivilkus striukės. Bet kitoje salėje sėdėti galima tik tokiu atveju, jei naudojamas „vidinis šildymas“.
Kadangi tą kartą planuose buvo tik maisto skanavimas, ir stipresnio alkoholio nesiruošėme užsakinėti, atsisėdome pirmoje salėje.
Kaip ir prisuktas šildymas, taip ir meniu patiekalai priminė, kad esame Suvalkijoje, ir anekdotuose apie suvalkiečių šykštumą yra racionalaus grūdo. Netaikau to visiems, kol kas visas strėles metu į šio baro daržą. Kadangi man jaukumas pirmiausia siejasi su šiluma, o ne su baldais, ant kurių sėdžiu, drąsiai teigiu: negaliu pritarti skaitytojų išsakytai minčiai, jog šiame bare jauku.
Tad grįžkime prie meniu. Čia vėl įžvelgiau savotišką gudravimo būdą. Nuotraukose patiekalai, tokie, kaip karka ar jūros šukutės, pateikti lyg pagrindiniai, bet priėjusi padavėja sumurmėjo, kad porcijos labai jau mažos – vargu, ar pasisotinsime.
Juokingai skamba? Man graudžiai. Manau, baro savininkai galėtų neklaidinti klientų, kurie, peržvelgę meniu, pradeda svaigti apie mažas kainas „Nicoje“. Pakanka pamatyti porcijų dydį, ir tu suvoki, kad šį barą atidarę net nepažvelgė į statistiką, nepasidomėjo, kiek Marijampolėje gyvena žmonių bei kokios jų pajamos, ir ar miestas bent jau turi kurorto statusą. Sakau tai iškart, net nepradėjęs patiekalų apžvalgos: kainos prasilenkia su sveiku protu, nes nei kiekis, nei maisto kokybė nėra tiek verta.
Ukrainietiški barščiai – 1,39 eur.
Pradėkime nuo dienos sriubos – tądien tai buvo ukrainietiški barščiai (1,39 euro). Man nuoširdžiai gėda už tą, kuris tą sriubą virė, taip pat ir už tą, kuris išdrįso ją įpilti, taip pat ir už tą, kuriam nebuvo gėda ją atnešti.
Kaip jums paaiškinti, kad įsisavintumėte bendrų terminų reikšmes? Kalbu apie ukrainietiškus barščius. Abejoju, kad paminėjęs, jog ukrainietiškuose barščiuose plaukioja mėsa, aš jus įtikinsiu jos ten įdrebinti. Bet tikiuosi, kad jūs terminų žodyne paieškosite žodžio „barščiai“ reikšmės. Padarykite bent tiek.
Iki barščių jūsų burokėlių nuovirui taip toli, kaip žiguliui iki mersedeso. Aš tos sriubos negaliu net įvardinti kaip burokėlių, nes panašių paplavų nuotraukas man siunčia skaitytojai, kai bando pasiskųsti ligoninių maistu.
Tad atsigėręs burokėlių nuoviro laukiu karštų užkandžių, nes maistas, sudėtas į šaltiems patiekalams skirtas lėkštutes, nieku gyvu neprilygo pagrindiniams patiekalams.
Jautienos befstrogenas – 7,99 eur.
Kad suvoktumėte, kokio dydžio jautienos befstrogeno porcija (7,99 euro), atkreipkit dėmesį į mažus raugintus agurkėlius, kurie toje lėkštutėje atrodo tarsi peraugę milžinai. O šiaip dėl mažos porcijos buvo liūdna tik tol, kol neparagavom paties befstrogeno.
Peršasi tik dvi prielaidos: arba tai daugiavaikės pensinio amžiaus karvės mėsa, arba ji virta ir pervirta, nes, spėju, Charlie Chaplinui buvo lengviau sukramtyti guminį padą, nei mums tą befstrogeną.
Kai feisbuko platybėse internautai diskutuoja apie aukštas kainas, dažniausiai tokius pardavėjus vadina kosmonautais. Spėju, kad šio baro savininkai yra NASA darbuotojai, nes, žvelgdamas į atneštus ir dar vėliau patiektus patiekalus, nerandu kito paaiškinimo. Jūs iš tiesų verti būti vadinami kosmonautais, ir gal net gauti 2020 metų kiečiausio kosmonauto vardą.
Jūrų šukutės – 7,99 eur.
Jūrų šukutės abejonių sukėlė jau vien žvelgiant į jų kainą meniu (7,99 euro). Ragauti jų už tokią mažą kainą man dar neteko ir, tikiuosi, nebeteks. Skanaudamas šukutes, vartydamas burnoje jų mažą gabalėlį, klausiau savęs, kas su jomis negerai, net suabejojau, ar jos nėra pasenusios. Raminausi, kad ta rūgštelė, kuri nebūdinga šukutėms, – nuo midijų padažo. Tad noriu pasakyti, kad jis ten išvis nederėjo.
Prisipažinsiu – paskanauti šukučių mane sugundė kaina, bet paragavęs supratau, kad ir tų eurų jos nėra vertos.
Suvalkietiški karšti užkandžiai, o prieš juos – tragiška sriuba – sugadino nuotaiką, kurią tikėjomės pagerinti valgydami pagrindinius patiekalus.
Nors Katinienė jau prunkštė ir šaudėsi žaibais, sakydama, kad jai jau gana, aš ją įkalbėjau apsiraminti ir susitelkti dar poros patiekalų vertinimui.
Kiaulienos karka – 6,99 eur.
Atnešta karka, nors taip vadinti centimetro storio riekelę vargu, ar galima, mane dar labiau privertė tikėti tuo, kad anekdotai ne iš piršto laužiami, ir ne veltui aš baro savininkus pavadinau kainų kosmonautais.
Tad brangūs Suvalkijos krašto gyventojai, visi kartu pažvelkite į karkos porciją, kuri kainuoja 6,99 euro, ir pasakykite – ar aš neteisus? Gal virtuvėje dirbantys manė, kad vaizdą kiek pagyvinti turėtų prie karkos patiekti „išprievartauti“ burokėliai? Manau, norėta juos patiekti kaip grilyje karamelizuotus, bet sąžiningai – aš net neišdrįsau jų paskanauti, tiesiogine žodžio prasme – pykino vien nuo vaizdo.
Paskanavau tik šalia patiektų greitai raugintų agurkėlių, bet ir tų pakako poros griežinėlių. Toks jausmas, kad prieš patiekiant juos kartu su burokėliais kažkas ilgai kankino ir niekino, iš vienų atimdamas išvaizdą, o iš kitų – skonį.
Tiesa, tas centimetras karkos buvo visai vykęs, mėsa minkšta ir sultinga. O šalia patiekti bulviniai blynai rėkiančiai prašėsi prieskonių – tiesiog iškepti beskoniai bulvinių tarkių blynai.
Pica SOTO, 28cm. – 5,49 eur.
Katinienė bandė skanauti picos. Prisipažinsiu – tai vienintelis patiekalas, kuris tą dieną „Nicoje“, vertinant akimis, atrodė valgomas, bet tik tol, kol nepaskanavome.
Svogūnai užgožė visus kitus ingredientus, jų buvo ryškiai per daug. Nors ir matėsi, kad sūrio buvo dėta, jo skonio pajusti nepavyko, jis buvo lyg išdžiūvęs. Sausa pica buvo sprangi.
Tik tada supratome, kodėl užsakant picą padavėja primygtinai siūlė ir padažo – lyg žinodama, kad be jo pica nebus valgoma…
Tad sugriovęs dar vieną mitą, jog bare „Nica“ yra skanu, sugriausiu ir trečią mitą apie puikiai dirbantį personalą.
Žinoma, mūsų staliuką aptarnavo viena padavėja, bet niekas man netrukdė stebėti, kaip dirba jos kolegė salėje. Tie, kurie yra matę, kaip Klaipėdos turizmo mokykloje pirmą dieną dirba padavėjai, puikiai supras, apie ką aš. Jei padavėjai po salę vaikšto persigandę, apie meniu žino ne ką daugiau, negu klientas, meniu pervertęs porą kartų, leidžia sau pamiršti užsakymo dalis… Ar tai geras aptarnavimas? Ar toks aptarnavimas ir toks maistas vertas tokių kainų?
Tad turiu nuliūdinti tuos, kurie man rekomendavo šią vietą – ji nėra skirta pietauti. Mano nuomone, ji labiau tinka alaus bokalui išgerti ir užkąsti sūdytų žemės riešutų.
Gaila, kad daugybė verslininkų vis dar eina klaidingu keliu, manydami, kad išvaizdus meniu su dideliu patiekalų pasirinkimu yra tai, kas gali garantuoti didelius klientų srautus, o su jais – ir dideles pajamas. Manau, klysta ne tik „Nicos“, bet ir daugybės kitų maitinimo įstaigų savininkai ir vadovai. Mano nuomonė arba rekomendacija minėtam barui: keiskite meniu, „prisiriškite“ prie vienos patiekalų linijos.
Manote, kad Marijampolėje populiarūs lietuviški patiekalai – puiku. Virkite karkas, ir jas tiekite, tik neraikykite jų riekėmis – taip karkos lietuviai niekada netiekdavo.
Jei manote, kad Marijampolėje kas antras – jūros gėrybių mėgėjas – valio, ruoškite jūrų šukutes, midijas, austres ar aštuonkojus. O jei manote, kad dar laisva picų restoranų rinka – kibkit į ją. Tik prašau, nemėginkite apžioti visko, nes tai neįmanoma. Tiesiog suplyš žandai, kaip suplyšo apsilankiusiems Katinams.
Vertinu 3/5. Prisiminęs prieš tai 1/5 įvertintą grilio barą „Kampas“, darau išvadą, kad kylame, ir viltis, jog kitą kartą rasim kažką geresnio, išlieka. Tad laukiu jūsų rekomendacijų.
