Mielas dienorašti, toliau tęsiu tau duotą pažadą – kasdien aplankyti po vieną maitinimo įstaigą. Nežinau, kiek taip eksperimentuoti leis sveikata, bet jei nuo prasto maisto ir teks prigulti į ligoninę, tai noriu, kad nebūčiau įtrauktas į apsikrėtusiųjų COVID-19 sąrašą.
Nors paskutinėmis dienomis simptomai ir panašūs: skausmai pilve, dažnas bėgiojimas į tualetą ir nuo streso greičiausiai pakilusi temperatūra. Prašau mane ir kitus panašiai nukankintus prastu maitinimo įstaigų maistu įtraukti į kankinių sąrašą.
Kuriam laikui „padėjęs kryžių“ ant Kauno kebabinių nuvykau į Alytų, kebabinę „Alanija“. O ten vaizdelis dar graudesnis.
Silpnų nervų žmonėms rekomenduoju net nežiūrėti nuotraukų.
Manau, kad baisiau maistą sumeta tik kiaulėms tvarte. Tai, kad virėjas darbavosi be pirštinių ir be apsauginės kaukės, manęs nenustebino, nes kai gamina maistą ne žmonėms, o drebia jį lyg kiaulėms, tai kam tos apsauginės priemonės.
Vargu, ar tądien kas girdėjo mano prašymą neperkepti koldūnų. Juos suskrudino ir dar gausiai apipylė kažkokiu skysčiu.
Greičiausiai tam, kad jie nuskendę suminkštėtų, o klientas, bandydamas tuos „akmenukus“ valgyti, neišsilaužytų dantų.
Kam tiek to marmalo, kurį jie greičiausiai vadina padažu? Koldūnus nužudė jau kepant, ir ta skysta pliurzė jų nebeatgaivino.
Koldūnai ir bulvytės keptos tame pačiame aliejuje… Tiek bulvytės, tiek koldūnai taip sukepę, kad plastikine šakute jų neįmanoma buvo pasmeigti – ji tiesiog sulūžo.
Padažuose plūduriuojantis kebabas buvo baisiausia, ką man kada teko matyti. Taip atsainiai sudrėbto maisto neteko gauti dar niekur.
Neberašysiu daugiau apie maistą, nes tie prisiminimai mane pykina…
Šalia kebabinės lyg ir VMI ir policijos pastatai. Neabejoju, kad tų kontorų darbuotojai čia yra ne kartą pirkę maisto. Greičiausiai jie patys nesuvokia, koks turi būti skanus kebabas ir kaip jis patiekiamas, kitu atveju būtų ėmęsi priemonių sutvarkyti šitą betvarkę arba tiesiog uždaryti.
Vertinu 1/5 ir gailiuosi, kad nėra žemesnio balo, nes jūs, „Alanija kebabinė“, esate verti minusinio įvertinimo už maistą, kurį net benamiui buvo gėda pasiūlyti. Teko tiesiog palikti dėžutes prie šiukšlių konteinerio.
