Pradėkime nuo anekdoto. Susitinka dvi katės, viena ir sako: vakar vaikščiojau po tavo rajoną, užpuolė vietiniai katinai ir išprievartavo. O kita klausia: na ir ką? O ta ramiai sau atsako: šiandien vėl eisiu…
Žodžiu ir man kaip tai katei, prieš kelias savaites vienos Palangos kavinės pamatytos meniu kainos mane, galima sakyti, irgi išprievartavo, pakeitė suvokimą apie žmogaus fantazijų ribas. O aš ir vėl braidau po Basanavičiaus gatvę. Juokinga. Bet sakykite, ką veikti, vasarą Palangoje? Išskyrus, nemokamą žymiosios gatvės šlifavimą pirmyn lig tilto ir atgal, jie pasiūlyti nieko neturi. Ai, tiesa klystu, ir iškart atsiprašau miestelio valdžios. Nuo praėjusio sezono jie stipriai pasistūmėjo su strateginiu mastymu kaip pritraukti didesnį srautą poilsiautojų. Centrinėje gatvėje atrėžė puse važiuojamosios dalies dviratininkams, taip tikėdamiesi pritraukti turistų iš Azijos šalių, ar iš kitur, kur ši transporto priemonė populiari. Bet dabar, žvelgiant į šio nepabijokime sakyti, kvailo sprendimo pasekmes ima tik juokas. Iš tikėtasi, matyt, didelio srauto vos vienas kitas dviratininkas, ir tas pats važiuojantis šaligatviu, nes matyt bijo pravažiuojančių automobilių.
Na bet grįžkime į garsiąją Basanavičiaus gatvę ir užsukime į nemažiau čia žymią kavinę „Floros simfoniją“. Neslėpsiu, graži aplinka mane paperka jau kelinti metai iš eilės. Kitos kavinės, sukūrusios panašų grožį, baigia jau jį nustekenti, o ši puoselėjama ir tik gražėja. Visada kai čia užsuku stengiuosi apsistoti viršutiniame balkone, nes vaizdas iš ten atsiveria dieviškas. Laisvų staliukų daug, ne tik balkone, bet ir visose kavinės salėse, bei lauko terasoje. Tad įsikuriame balkone. Kai atnešė meniu, tada ir prisiminiau tą anekdotą nuo kurio ir pradėjau šį straipsnį.
Nuo praeitų metų gražėjo ir augo ne tik kavinės augmenija, bet ir kainos jos meniu. Paminėsiu tik tas, kurios mane labiausiai užkabino.
- Dienos sriuba tik 4 Šiandieną ji perlinių kruopų su agurkais. Jau mintyse iškilo vaizdas kaip būrys paplūdimio gelbėtojų skuba pavalgyti čia dienos pietus ir šią sriubą vos už 4 eurus. Kaina tokia, nes matyt perlinės kruopos buvo kruopščiai atrenkamos viso virtuvės personalo. Į puodą nepapuolė nė viena kiek deformuota, ar perskilusi kruopa. Žodžiu, perlinių kruopų šedevras vos už kokius tai suvargusius 4 pinigėlius…
- Šaltibarščiai tik 5,5 euro. Jei nebūtų prierašo (Lithuanian special), sakyčiau brangu. Bet žinant, kad jie gaminti pagal visas mūsų senolių tradicijas, sakyčiau, kaina gal net kiek ir mažoka.
- Pasisekė mums, nes grill daržovės, užkeptos mocarela sūriu, šiandien tik 8,5 euro. Bet kadangi norisi mėsos, teks jų atsisakyti, o ieškoti patiekalo su mėsa. Nors, manau, vegetarai turėtų spiegti iš džiaugsmo radę tokį nebrangų patiekalą…
- Nekomentuosiu viso meniu, nes pasirinkimas tikrai didelis, paminėsiu tik dar vieną perliuką. Burokėlių ir mocarelos salotas vos už 9,5 euro. Priedų yra ten ir kitų, ir vytinti pomidorai ir riešutai. Bet numanant, kad burokėlių bus tik trupinukas, o visa kitą turinį lėkštėje sudarys brangūs ingredientai, sakyčiau kaina iš tiesų mažoka.
Rinkomės, rinkomės ir išsirinkome tik po kepsnį. Tiesiog, gal pradėjome save gerbti. Kad ir kaip norėjosi paragauti perlinių kruopų sriubos, burna neprasižiojo jos užsakyti už tokią mažą kainą. Nesinorėjo nuvertinti virtuvės personalo triūso ir tų brangių perlinių kruopų, kurios buvo naudojamos šiai sriubai virti. Tad tik du kepsniai.
Draugė kaip visada renkasi iš paukštienos ir žuvies patiekalų, o aš iš kiaulienos ir jautienos. Tad ji išsirinko vištienos, o aš kiaulienos kepsnį.
Abu patiekalai buvo skanūs. Tiek vištiena, tiek kiauliena buvo sultinga. Kepsniai neperkepti. Daržovių salotos, nors ir dubliavosi abiejose lėkštėse, buvo deramai parinktos ir derėjo tarpusavyje. Skanus užpilas ant jų leido suprasti, kad jam virėjas irgi skyrė šiek tiek laiko, o ne kaip jau įpratę, dauguma užpila aliejumi ir pirmyn… Prie mano kepsnio patiektos bulvės folijoje puikiai derėjo su varškės kremu uždėtu ant jų. Na, o pasakyti, kad viskas buvo super sutrukdė tik prie vištienos patiekti bulvių kroketai. Tam, kad mano kritika būtų teisinga, gavau ir virėjų patvirtinimą, jog naudoja šaldytus kroketus, o ne gamina juos vietoje. O juk tai taip paprasta. Tad įmetu receptuką, kad žinotumėt kaip jie gaminami: sumaišome trintas virtas bulves, kiaušinį, krakmolą. Pavoliojate džiūvėsėliuose ir kepate. Gaunate puikius naminius kroketus. Jei sakote nėra laiko jų gaminti, mažinkite meniu, arba nebenaudokite pusfabrikačių. Nes kai už kepsnį moki 11 eurų norisi, kad prie jo kiek virėjas ir paplušėtų…
O dabar rimtai apie kainas Palangos kavinėse. Pilnai suprantu verslininkus, kurių didelės investicijos į aplinką ir kavinės interjerą, bei virtuvės, ar baro įrangą turi atsipirkti. Taip pat puikiai suprantu, kad ir didelį kiekį darbuotojų reikia išlaikyti. O ir vasara Lietuvoje trunka vos pora savaičių. Bet, mieli verslininkai, ir tie kurie ateitį planuojate kurti verslą Palangos ir kituose Lietuvos kurortuose, nebūkite kaip mūsų seimūnai iš mėnulio iškritę. Pasidomėkite, koks srautas ir kokias pajamas turinčių klientų lankosi Jūsų kurorte. Nebūtina kasdieną į savo kavine atskristi nuosavu malūnsparniu, ar atvykti lydimam apsaugos eskorto iki pat durų. Pasivaikščiokite Basanavičiaus gatve pirmyn, atgal, pirmyn, atgal, ir pamatę kas sudaro pagrindinę masę ir prisiminę savo kainas pradėsite garsiai juoktis… Nes apsirengusių garsių dizainerių drabužiais pamatysite vieną kitą, o gal ir iš vis nepasiseks tokį išvysti. Paklausite kuo čia dėti drabužiai? Ogi tik žmogus, galintis mokėti už vardą, nekreipdamas dėmesio į kainas, gali būti Jūsų maitinimo įstaigos klientu. Sutikite, kad tiek perlinių kruopų sriuba už 4 eurus, ar šaltibarščiai už 5,5 eurus turėtų turėti kažką kabinančio, ar dvelkiančio nenusakoma prabanga. Suprantamas tas noras uždirbti, bet kai matai daugiau nei pusę stalų tuščių, o prie baro be darbo besitrinantį padavėjų būrį, o Basanavičiaus gatve plaukiančią alkaną minią, pradedi mąstyti ar Palangos verslininkai taip drastiškai užlaužę kainas nepasidarė sau meškos paslaugos… Mano siūlymas būtų sėsti prie kalkuliacinių kortelių ir, mąstant blaiviai, prieš tai prasukus pora ratų per basankę, surašyti kainas atitinkančias šios dienos kurorto paklausą. Mielieji, atsibuskite, „turtingų“ rusų, kurie prieš 10 metų ošė Jūsų kavinėse, atvyksta vienas kitas, tai galima suprasti ir iš to, jog vis mažiau besigirdi aidinčių rusiškų dainų kavinėse. Atsigręžkite į pagrindinį savo vartotoją, kuris dar gali išgelbėti šių metų Jūsų smukusias apyvartas. Bet jei iš kitos pusės pažiūrėjus dar randate tokių, kuriems kainos yra normalios, laikykitės ir toliau tokios strategijos, nes tai žada gerus pelnus. Tad pamokslo šiai dienai tiek, pereikime prie vertinimo.
Gaila, kad vertinimo kriterijuose nenumačiau vietos kainoms…
Vertinimas:
Interjeras ir kavinės aplinka – 9,
Švara – 7, (jei klientas prisėdęs kavinėje pats turi paprašyti, kad nuimtų kažkieno prirūkytą peleninę, kitokio vertinimo ir būti negali)
Aptarnavimas – 9,
Maistas – 7. (jei ne tie šaldyti kroketai, būtų riebus 9)
Iš viso: 32 balas (vidurkis – 8). Tad 5 nagučiai „Floros simfonijai“.
p.s. neprisimenant kainų, noriu pasidžiaugti tuo, jog eilę metų sugebate išlaikyti tokią gražią kavinės aplinką, kuri galima sakyti dalinai reprezentuoja Basanavičiaus gatvę. Ir žinoma, virtuvėje pas Jus dirba savo srities profesionalai, nes patiekalai visada skanūs ir gerai paruošti. Tikiuosi kitą kartą valgysime kroketus, minkytus virtuvės virėjų rankų…
