Atradęs Klaipėdoje kelias maitinimo įstaigas , kuriose tiekiami skanūs dienos pietūs, nusprendžiau kažko panašaus paieškoti ir kituose miestuose. Svarbiausias kriterijus – kainos ir kokybės santykis.
Tad šį kartą – Kaunas ir jame įsikūręs restoranas „Rytų Azija”. Gal mažesnių miestelių gyventojų ir nenustebins kaina – 5,10€ už kompleksą (dienos sriuba ir pagrindinis patiekalas), bet didmiesčiuose surasti panašų variantą tampa vis sunkiau.
Interjeras kuklutis, su stalais kurie mena jau ne vieną tūkstantį prie jų sėdėjusių svečių, kurie iš nobudulio greičiausiai barbeno pirštais į stalą.
Gal vakaroti ši vieta ir nėra tinkama, bet greitiems dienos pietums manau turėtų būti visai nieko.
Taip pagalvojęs su Katiniene įsitaisiau prie vieno iš laisvų stalelių.
Katinienė lyg nujausdama kažką negero pasirinkdama pagrindinį patiekalą dienos sriubos atsisakė, nors ji automatiškai yra įskaičiuotą į komplekso kainą.
Tad stebėdama kaip aš panardinęs šaukštą į sriubą bandau save priversti jos paskanauti, neatsisakė galimybės man įgelti, pasakydama, – valgyk, valgyk, nebijok neapsinuodysi.
Suprantu, kad sriuba patiekiama kaip priedas prie pagrindinio patiekalo kažkokių stebuklų žadėti neturėjo, bet tai ką gavau buvo žemiau net tų minimalių lūkesčių.
Tai buvo kažkas panašaus į šaldytų daržovių mišinį užpiltą verdančiu vandeniu. Tad po tokios gamybos eigos apie kažkokį sultinio skonį sriuboje negalėtų būti net kalbos. Tai buvo vandenėlis kiek pakeitęs spalvą nuo jame plaukiojančių daržovių, bet tikrai ne sriuba.
Vis dar alkanas, besiklausydamas Katieninės priekaištų, apie tai kad dėl mano eksperimentų, ieškant naujų maitinimo įstaigų eilinį kartą galime likti alkani, aš visgi, būdamas didelis optimistas, visas viltis buvau sudėjęs į pagrindinius patiekalas, kurie mano nuomone turėjo apraminti pradedančią nervintis Katinienę.
Ir žinokit, sulaukus pagrindinių patiekalų, aš tuo kad gal mums visgi pasiseks skaniai pavalgyti vos nepatikėjau, nes patiekalų išvaizda nieko blogo nežadėjo.
Tvarkingai, kaip dienos pietums, sudėti patiekalai lėkštėse, ir gan neblogas kvapas sklindantis nuo jų, kiek apramino Katinienę, bet tik iki to kol ji nepaskanavo pirmo kąsnio.
Vištiena – Vyšnaitės
Beskonė, kažkokiame neaiškiame padaže išsivoliojusi vištiena, po kurios kelių gabaliukų pastūmusi į šoną lėkštę Katinienė stebėjo, kaip aš bandydamas glaistyti situacija, bandžiau valgyti man patiektą patiekalą, nes pasakyti, kad ir mano patiekalas neskanus, buvo tolygu pripažinti, kad Katinienės pirmai išsakytos mintys, apie mano eksperimentus, buvo teisingos.
Vištiena Gua bao
Bet ilgai apsimetinėti nebūtų galėjęs net pasaulinio lygio aktorius, kuriam būtų pasiūlyta suvaidinti maistu besimėgaujantį Katiną, tad kiek pasimaivęs prieš Katinienę, lėkštę į šoną pastūmiau ir aš.
Vištiena buvo tokio skonio, lyg šio patiekalo iš ryto būtų pasigaminę 100 porcijų, ir vėliau aplieję saldžiu padažu, pašildę mikrobangų krosnelėje, patiekę man.
Paukštiena guminė, ir norint ją sukramtyti iki konsistencijos tinkamos nuryti reikėjo tam procesui pridėti nemažai pastangų.
Šalia, kaip garnyras, patiektos kopūstų salotos irgi vos vos alsavo gyvybe, tad jas paskanauti aš savyje drąsos neradau.
Reziumuoju. Pigu – perku. Taip būtų galima pavadinti mūsų tos dienos potyrius. Bet po apsilankymo aš tą šūkį kiek praplėčiau: pigu – perku – metu lauk.
Liūdna, kad kai kurios įstaigos, kaip ši, bandydamos klientus prisivilioti mažomis kainomis į antrą planą nustumia patiekalų kokybę.
Tą dieną mes su Katiniene iš kinų restorano „Rytų Azija” išėjome alkani.
Kylant žaliavų kainoms, verslininkų noras neprarasti klientus, išlaikant žemas patiekalų kainas, suprantamas ir pateisinamas tik tuo atveju jei nuo to nenukenčia maisto kokybė.
Nes mūsų atveju mes neišlošėme sumokėdami mažiau, o pralošėme. Nors patiekalų kainos buvo mažos mes išėjome alkani ir teko ieškoti kitos alternatyvos tos dienos pietums, o tai vėl naujos išlaidos.
Tad be jokios širdie graužaties už dienos pietus „Rytų Azijai” rašau 1/5 ir šią vietą galiu rekomenduoti tik tiems kas maisto kokybės nesureikšmina ir jam svarbu tik „užkišti skrandį”, kad dienos eigoje nejausti alkio.
Visiems kitiems siūlau pasiieškoti kitos maitinimo įstaigos nors jei ir teks sumokėti keliais eurais brangiau, bet nors sumokėję pinigus neliksite alkani.
