Jei aš būčiau kompozitorius, o ši mano apžvalga būtų simfonija, aš ją nedvejodamas pavadinčiau „Liūdesio natos Laisvės alėjoje“.
Liūdesys prasideda jau pačioje simfonijos įžangoje – vos įžengus į restoraną „Gustus“. Tamsios, pilkos sienos, panašių spalvų staleliai, lyg mušamieji instrumentai kalantys į galvą liūdnas mintis. Liūdnos sienos, kaip ir nukandžioti laiptai į antrą salę rūsyje verkiant prašėsi šeimininko meilės.
Nužvelgę tamsoje snaudžiantį interjerą nenustebome, kad penktadienio pavakare jis visiškai tuščias, kai gretimi barai ir restoranai džiaugiasi klientų šurmuliu.
Paklausite, kodėl likome? Tiesiog buvau prisiskaitęs gerų atsiliepimų apie čia gaminamą maistą, tad norėjosi tuo įsitikinti.
Graudžią įžangą perėmė padavėja, pravirkdžiusi smuiką, tuo pačiu ir mus. Tik susipažinę su meniu ir pradėję diktuoti užsakymą sužinojome, jog dorados nėra, nors ji įrašyta į meniu. Pasirodo, dorada kepama tik kai gaunama šviežia. Logiškas paaiškinimas, aš pridurčiau, kad visi naudojami ingredientai turi būti švieži.
Antra, jei jau vadinate save restoranu, malonėkite apie patiekalus, kurių negalite paruošti, informuoti klientą paduodami meniu – taip parodysite daugiau pagarbos.
Sulaukę gėrimų mes visgi pakilome iš šalčiu alsuojančio restorano ir persikėlėme į lauko terasą. Čia bent alėja vaikštinėjo žmonės ir jautėsi kažkokia gyvastis.
Atneštas traškios duonelės trio (6,50 euro) tęsė liūdną simfoniją – duonelė buvo ne traški, o padžiūvusi. Skrudinimas neprikėlė jos naujam gyvenimui. Net ant viršaus uždėti pagardai nepadėjo atgaivinti prieš kelias dienas numirusios duonos, bet kažkiek sugebėjo įnešti šviesių natų į simfoniją, virstančią gedulingu maršu.
Daugiau džiugesio dovanojo šokoladinis suflė, kurį valgė Katinienė. Smagu, kad desertą gaminate vietoje, o ne šildote pusfabrikačius.
Šokoladinis sufle – 5,50 eur.
O toliau sekė visiškas fiasko. Ant stalo buvo patiektas veršienos kepsnys (14,50 euro). Mėsa prieš ją paniruojant džiūvėsėliais buvo išmušta iki tokio plonumo, kad net storas džiūvėsėlių sluoksnis neapsaugojo nuo kepsnio deformacijų.
Veršienos kepsnys – 14,50 eur.
Žvelgdamas į šį nesusipratimą lėkštėje mačiau valtį, į kurią paguldę mirusįjį ir išplukdę į upę pirmykščiai žmonės apšaudydavo ją degančiomis strėlėmis, taip su juo atsisveikindami…
Panašiai ir aš apšaudžiau šį veršienos kepsnį po kiekvieno kąsnio. Padžiūvusios mėsos niekaip neatgaivino prie jos patiektas BBQ padažas, kuris čia visiškai nederėjo. Sąžiningai pasakius – taip numarintos veršienos dar niekur neteko valgyti. O tai juk tokia puiki mėsa, jei moki ją paruošti…
Apie savo nusivylimą pranešiau padavėjai, kuri iškart pasiūlė pakeisti veršienos kepsnį kitu patiekalu.
Maloniai nustebino toks supratingumas, o gal ji matė, kaip ant mūsų stalo dega nepasitenkinimu apmėtyta didžiulė medinė gelda ir nebenorėjo, kad pasipiktinimas persimestų ant kitų stalelių.
Nebesinorėjo eksperimentų, tad paprašiau deserto, kurį ką tik buvo valgiusi Katinienė. Kartu su desertu atkeliavo ir pora taurelių citrinų likerio – jas atsiuntė kritikos sulaukęs virėjas.
Tad liūdesio simfoniją nuplovę šlakeliu likerio prieiname prie kulminacijos – vertinimo.
Šį restoraną vertinu silpnu 3/5. Gal ir klystu, bet pasigedau šeimininkų meilės. Toks jausmas, kad kažkada jie su užsidegimu pradėjo šį verslą, o dabar meilė jam po truputį blėsta, ir greitu metu turėtų užgesti.
Gal mums reikėjo valgyti makaronų patiekalus ar užsisakyti picų? Nemanau. Manau, kad atliekant bet kurį kūrinį visi instrumentai turi derėti, o jais groti turi profesionalai.
Jei savininkams įdomu, ką aš daryčiau, kad pagaliau šiame bare (ne restorane, iki jo toli) užgrotų linksmesnė muzika, duosiu kelis patarimus.
Pirma – reikalingas jaukesnis interjeras. Jei neplanuojate jo keisti, įrenkite ten siaubo kambarius, net neabejoju – apyvarta iš bilietų bus didesnė.
Antra – peržiūrėkit kainodarą. Nors esate Laisvės alėjoje, bet su tokiomis kainomis ir maisto kokybe nesate konkurencingi, jums ne vienas restoranas braukia per šoną tiek kainomis, tiek maisto skoniu ir, žinoma, aplinka.
Ne pirmoje apžvalgoje pasikartosiu: dabar tokie laikai, kai bet kaip nebetinka. Jūs turite būti ne tik įdomūs, bet ir tuo pačiu išskirtiniai, kitaip neišlipsite iš tos valties, į kurią skrieja degančios klientų nepasitenkinimo strėlės.
Gustus
