Kai žeme ridinėjasi saulutė, o šaltukas tik vos kandžioja žandukus, rengiamės šilčiau ir lekiame prie jūros. Jei kas paklaustų kur savaitgalį laiką leidžia miestiečiai, kai Klaipėdos Akropolį okupuoja aplinkinių kaimų gyventojai, atsakymas – prie jūros. Žmonių kaip per Jūros šventę, visi išsiilgę saulutės suvažiavo pasidžiaugti ne tik geru oru, bet ir pasigrožėti Baltijos jūra. Tad ir mes, pašalę nosį prie jūros, neriame į Giruliuose šalia kopų įsikūrusią kavinę „Medvėgalis“. Visi staliukai užimti, tik kažkokio stebuklo dėka, vienas stalelis atsilaisvina mums vos užsukus. Pirmą kartą čia apsilankęs pasijunti lyg svečiuotumeis pas filmo „Džiumandži“ herojų, tą pakvaišusį medžiotoją, kuris rinko įvairiausių gyvių trofėjus.
Skirtumas čia tik toks, kad visą svečiavimosi laiką mes nepamatėme salėje medžiotojo. Bet kadangi mūsų kompanijoje šiandien vien vyrukai, ir atėjusi prie stalo priimti užsakymo padavėja neištarė frazės: ridenkite kauliukus, mes nepabūgome nuo sienų į mus žvelgiančių žvėrelių.
Meniu toks lietuviškas, neradome jame nei burgerių, nei picų. Daug įvairiausių kepsnių su padažais ir be, keptų net griliuje. Sužinome iš padavėjos, kad kepsnių ant griliaus reiks luktelti kiek ilgiau, nei 30 minučių. Kadangi savaitgalis, o mes niekur neskubame, sutinkame.
Pirmi ant „Džiumandži“ stalo atkeliauja pieno kokteiliai braškių ir mėlynių skonio.
Sakau skonio, nes jei išgėręs kokteilį ant taurės dugno nerandi net uogų sėklyčių, tad gali drąsiai teigti, kad ir uogų jame nebuvo. Gal ir klystu, bet jų skonis suformavo tik tokią mintį apie jų gamybai naudotus ingredientus. Atkeliavusi kepta duona su sūriu leido kiek numalšinti alkį.
O praėjus valandai nuo užsakymo padarymo aš pagalvojau, kad gal užsakyti dar duonos su sūriu, kad laukimas neprailgtų. Bet barmenė nuramino pasakydama, kad kepsniai jau pradėjo kepti ir teks palaukti tik kokias 10 minučių. Palaukėme mes ne 10, o visas 20 minučių. Tad valgydamas kepsnį aš jau mąsčiau, kad kavinės savininkas arba nežiūrėjo vakar orų prognozės, arba Naglis Šulija eilinį kartą kalbėdamas apie orus apsimelavo. Bet nebuvo pasiruošta tokiam šeštadieniui, nors kavinei ne vieni metai ir manau, savininkai puikiai žino kokių srautų jie sulaukia savaitgaliais, o jei dar geras oras… Gaila, kai dešimčiai staliukų maistą turi gaminti viena virėja. Nes iš gautų karštų patiekalų, kita mintis galvon neatėjo.
Vištienos filė kepsnys buvo perkeptas, prie jo pateiktas šviežių salotų miksas – tik pašlakstytas aliejumi, jokių prieskonių. Mano pamąstymas žvelgiant į tą kepsnį būtų toks: arba kepkite storesnius gabaliukus ir ne ant tiesioginės kaitros, arba ją ženkliai sumažinkite, nustumdami žarijas į šoną. Nes kas tinka kiaulienai ar jautienai, niekada netiks liesesnei mėsai – vištienai. Kepsnį „Žarija“ nuo panašaus likimo išgelbėjo tik kiaulienos riebumas ir storesnis gabalėlis, kas neleido jam greičiau sukepti. Manau pavadinimas „Žarija“ labiau tiktų vištienos filė kepsniui…
Lietiniai su bananais nustebino savo dydžiu. Mažasis jų valgytojas pasijuto kaip džiunglėse pas dosniuosius babuinus. Aš ir pats nebuvau matęs tokių storų blynelių. Dažniausiai lietinio viduje bananą randame perpjautą perpus, o čia pūpsojo visas. Tad šiam patiekalui jokių pretenzijų, vienos liaupsės. Viskas gerai buvo ir su vištienos kepsniu, kuris buvo užlydytas sūriu. Vištiena buvo neperkepta, sultinga.
Tad mano patarimai savininkams, kurių užeigos maistą šiandien vertinu tik ketvertu. Idėja graži, ir žinau, kad ji gyvuoja jau ne vienerius metus, bet iki tobulumo dar reikia kiek pasitempti. Suprantu, kad išlaikyti kelis virėjus pilnu etatu šiuo sezono metu būtų prabanga, pilnai darbu „apkraunant“ tik savaitgaliais, bet gal galima savaitgaliais dirbti su mažesniu meniu. Pavyzdžiui, atsisakant grill patiekalų. Gal tada virėjai pavyks daug greičiau suktis virtuvėje, ir nuo to nenukentės patiekalų kokybė. Puikiai suprantu kaip sunku sužiūrėti tokį didelį vienu metu gaminamų patiekalų kiekį. Tad mano pretenzijos greičiau savininkams, nei virtuvės darbuotojams. Nes per tą skubėjimą gali ne tik pražiopsoti kepamą gril vištieną, bet pamiršti ir prieskonių užberti ant daržovių. Nes kas kelias minutes padavėjų tariama virtuvėje ta pati frazė: kada mano patiekalai, virėją varo iš proto, noris į viską spjaut ir bėgti laukais. Puikiai suprantu kad krūvis per didelis vienam virėjui, bet tai nėra priežastis laikyti klientus įkaitais… Tikiuosi „medžiotojas“ padarys išvadas. Ir jos bus teigiamos. Neatsiras virėjos iškamša, o bus priimti loginiai sprendimai kaip pagreitinti virtuvės darbą savaitgaliais, ar kitomis dienomis, kai salė bus pilnutėlė.
Medvėgalis
Stovyklos g. 2, 92281 Giruliai
