Į klausimą, kodėl dažnai pietaujame restoranuose, aš turiu atsakymą, kurį kaip poterius beriu vos išgirdęs panašų klausimą.
Man su Katiniene pigiau pietauti restorane, nei namuose. Gal kam ir keistai nuskambės, bet taip sakydamas aš turiu galvoje ne tik produktų kainą, bet ir laiką, kurio prireiks maisto gamybai. Kadangi jis labai brangus, man geriau jį skirti darbui, o mažytę dalį per tą laiką uždirbtų pinigų be jokios širdies graužaties išleisti pietums nors ir kiekvieną dieną.
Tad šį kartą Katinienę pietų nusivežiau į garsųjį Klaipėdos Friedricho pasažą ir jame įsikūrusią smuklę.
Tai, kad per kelis stalelius nuo mūsų prie didelio stalo šurmuliavo vokiečių kompanija, man suteikė vilties, kad turizmas Klaipėdoje dar nėra miręs, ir kad vasarai įsibėgėjus užsieniečiai čia užsuks.
Smuklės meniu, sakyčiau, labiau artimas lietuviškai virtuvei. Bet ko tikrai nesitikėjau, tai jame atrasti gruzdintų pieniškų dešrelių su gruzdintomis bulvytėmis.
Labiausiai nustebino ne tai, kad šis iki skausmo nuvalkiotas patiekalas, labiau tinkantis autobusų stoties bufetui, siūlomas uostamiesčio senamiestyje įsikūrusioje smuklėje, bet tai, kad gruzdinimui naudojamos pieniškos dešrelės.
Ar virtuvėje dirbantys žino, kokios medžiagos išsiskiria aliejuje aukštoje temperatūroje kaitinant pieniškas dešreles? Greičiausiai ne, kitu atveju pieniškas dešreles pakeistų tinkamas kepimui.
Kaip supratote, taip išpeikęs dešreles, to patiekalo neužsakiau. O pietų įžangai pasirinkome burokėlių sriubą ir klaipėdietišką straganiną.
Burokėlių sriuba su grybų spurgomis – 4,70€
Sprendimas prie burokėlių sriubos patiekti grybų spurgytes labai įdomus, ir greičiausiai šios vietoje gamintos spurgytės burokėlių sriubai turėjo suteikti papildomų vertinimo balų.
Gaila tik, kad pati burokėlių sriuba papildomų balų vertinimui ne tik nepridėjo, bet atvirkščiai – dar juos ir atėmė. Beskonė burokėlių sriuba buvo lyg silpna valgyklose tiekiamos sriubos versija.
Norėjosi mėsos skoniu praturtinto sultinio, kuris šiai sriubai būtų suteikęs reikiamo sodrumo. Deja, sriuba buvo tik silpnas burokėlių bei dar kelių daržovių nuoviras.
Tiktai namie studijuodamas meniu ir perskaitęs, jog sriuba tinkama ir vegetarams, supratau, kad mano priekaištai nepagrįsti, ir mėsos poskonio ten ieškoti nereikėjo.
Nors sriuba ir buvo beskonė, už ją išleistų 4,70€ man nė trupučio negaila. Taip aš sau eilinį kartą tik patvirtinau faktą, kad iš manęs niekad nebus vegetaro ar vegano, kad ir kaip stipriai šios šiuolaikinės mados siautėtų pasaulyje. Veganiškos patiekalų versijos man tiesiog neskanios.
Klaipėdietiška straganina – 7,50€
Bet štai klaipėdietiška straganina iš skumbrės buvo visai kitas reikalas. Nors lėkštė ir didelė, plonyčiais rėžiais supjaustyta straganina nuo mūsų stalo išgaravo taip pat greitai, kaip ant jo ir atsirado.
Vienintelis, ko pasigedau, – tai smulkiai pjaustyto svogūno galvos. Bent taip straganiną patiekdavo mano senelis, ir nuo vaikystės aš straganinos be svogūnų neįsivaizduoju. Bet nors ir nebuvo svogūnų, straganiną vertinu kaip puikų užkandį su gerai subalansuotu prieskonių kiekiu.
Atnešus padavėjui pagrindinius patiekalus ir išvydus didingąją karką, aš pagalvojau, kad prie šio patiekalo labiau nei vaisinė arbata būtų tikęs alus.
Bet iš Katinienės akių perskaitęs, kad apie alų viduryje darbo dienos net negalvočiau, gurkštelėjęs arbatos kibau į karkos man mestą iššūkį.
Kiaulienos karka – 14,90€
Kad ir kaip bandžiau ją įveikti, mano jėgos prieš jos didybę pasirodė per mažos. Tad sugebėjęs įveikti tik pusę, paprašiau padavėjo likusią supakuoti išsinešimui. Pagalvojau, kad grįžęs namo suvalgysiu žiūrėdamas naujienas, per kurias eilinį kartą bus skelbiama, kaip Lietuvoje gerėja gyvenimas.
O štai Katinienei anties mestas iššūkis pasirodė įveikiamas – atrėžusi vos mažytį gabaliuką man paskanauti, likusią anties dalį suvalgė nebesiūlydama net panašaus gabalėlio.
Anties krūtinėlė -14,90€
Antis skani, tekstūra – minkšta, prie jos puikiai tiko obuolio skiltelės, serbentai.
Tiesa, mažytis pastebėjimas – antis buvo iškepta visiškai be prieskonių arba naudojant minimaliai, nes nei aš, nei Katinienė jų nepajutome. Bet dėl kartu patiekto padažo prieskonių problema buvo išspręsta.
Čia man kilo klausimas: ar jūs valgytumėte BBQ šonkaulius, kurie būtų iškepti be jokių prieskonių, o patiekti su BBQ padažu padažinėje? Manau, gal kartą – antro nebebūtų.
Obuolių pyragas – 6,00€
Obuolių pyragas buvo mažytis saldėsis, kiek apraminęs mano viduje kunkuliuojančias mintis, kurias ir noriu išsakyti reziumuodamas šį apsilankymą.
Reziumuoju. Jei virtuvei turėjau ir tuoj išsakysiu dar kelias savo pastabas, tai tą dieną dirbusiems padavėjams – tik pagyrimai.
Išduosiu jums mažytę paslaptį: jei salėje darbuojasi ne berniukai, o jau augaloti vyrai, vadinasi, šioje maitinimo įstaigoje turėtų būti jei ne puiki, tai bent gera virėjų komanda. Kitaip šie seni vilkai čia nedirbtų. Senoji padavėjų profesionalų karta renkasi maitinimo įstaigas, kuriose galima uždirbti ne tik iš algos, bet ir iš arbatpinigių. O arbatpinigių kiekis tolygus geram aptarnavimui ir skaniam maistui.
Ir pabaigai – apie maistą. Išsakęs pastabas skoninėms patiekalų savybėms noriu duoti dar kelis pastebėjimus ir dėl patiekalų patiekimo, nes, manau, įstaigai senamiestyje reikia lygiuotis į šiuolaikinius restoranus, o ne į kaimo užeigas.
Anties patiekimas – klasikinis, bet minties, ką norėta padaryti su bulvėmis, iki galo taip ir nesupratau. Karka – taip pat tradicinė patiekimo versija, bet būtų galima patiekti ir daug įdomiau.
Obuolių pyrago patiekimo versija, manau, skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį. Ir tas pakeverzojimas skystu šokoladu šiuolaikiškumo į lėkštę tikrai neįnešė.
Bet jei liktume prie minties, kad tai smuklė, ir bendra suma už sąskaitą kiek daugiau nei 50€, ir svarbiausia – Katinienė neleido man rašyti mažesnio balo nei keturi, tai toks silpnas, silpnutis 4/5. Ir šįkart rašant aukštesnį balą padėjo apsispręsti puikus padavėjų darbas.
Fridricho pasažo smuklė
Tiltų g. 26A, 91246 Klaipėda