Taip taip jūs teisingai perskaitėte.
Tėveliai pamatę kaip maitinami jų pirmakursiai Vilniaus universitete, nesitveria pykčiu, kuris perauga į beviltišką juoką. Tad belieka pagalbos ieškoti tik pas Riebų katiną, kurio kaip velnias kryžiaus bijo visų įstaigų vadovai.
„Gal tai michelin žvaigždės vertas šedevras, už kurį pirmakursis Vilniaus universiteto valgykloje sumokėjo 5,10€?” – teiraujasi nuotrauką atsiuntusi mama.
Riebaus katino komanda išstudijavusi nuotrauką padarė panašia išvadą, kad mėsą patiekti kartu su virtais ryžiai, virtomis apkeptomis bulvėmis ir morkomis sumaišytomis su kažkuo kas primena spagečius, gaminę tai verti mažų mažiausiai michelin žvaigždutės.
Bandau įsivaizduoti su kokia meile studentams šį turinį į lėkštę sudrėbė virtuvės darbuotoja. Ir greičiausiai įvarydama į didžiulį minusą valgyklą pardavė šį apie 50g mėsos troškinį taip pigiai – už varganus 5,10€.
Linkiu Vilniaus universiteto valgyklai panašiu turiniu maitinti ir universiteto rektorių. Įstaigos vadovas, kurioje tokios šaunios ir dosnios virėjos, turi būti kasdien maitinamas panašiais šedevrais tam, kad suprastu, kuria linkme eina jo patalpose veikianti valgykla.
O dabar be jumoro, rimtai apie turinį lėkštėje – toks jausmas, kad iš indų plovyklos sudrėbė į lėkštę tai kas liko iš grąžintų nešvarių lėkščių. Kaime panašiai taip šeria kiaules, sudrėbdami joms visus likučius. Nei kaina, nei patiekalas neatitinka to kuo reiktų maitinti žmones.
Tikiuosi, kad įstaigos vadovas ten užsuks papietauti bent kartą kartu VMVT.
