Kad ir kokie nuotykiai mums su Katiniene nutiko „Želvė Village & SPA”, visų pirma šiame tekste noriu jai padėkoti už šią dovaną – savaitgalį viloje Želvė.
Išanalizavę žemėlapį, su google pagalba nesunkiai radome miškų apsuptyje pasislėpusį kompleksą „Želva”.
Su pirmais sunkumais susidūrėme vos atvykę.
Namelių daug, o kuriame vyksta registracija jokio aiškumo. Tai su Katiniene net susiginčijome į kurį pastatą mums reikėtų eiti norint užsiregistruoti.
Šiaip ne taip radę registratūrą iškart susidūrėme su naujais iššūkiais. Reikėjo leisti į paieškas žmogaus, kuris atsakingas už registraciją.
Toje situacijoje pasijutome lyg atvykę vasarą pas babą į kaimą, kuri per vasaros darbus visai pamiršo, kurią dieną pas ją atvyksta mylimi anūkai ir ramiai sau laiką leido savo darže.
Tad mes su Katiniene malėmės po „Želvę”, kol pagaliau radome restorane darbuotoją, kuri atsakinga už svečių apgyvendinimą.
Dar kartą atsiprašau, kad mūsų vizitas sutrukdė gerti arbatą, bet tuo pačiu ir džiaugiuosi, kad nebaigusi gerti arbatos ponia paskubėjo mus apgyvendinti.
Kol ėjome link registratūros išklausiau trumpą įvadą apie SPA naudojimosi taisykles ir apie tai, kad jis randasi ne pagrindiniame pastate, o kiek toliau nuo jo.
Kambariui, kuriame buvome apgyvendinti jokių pretenzijų neturime: nauja, švaru.
Vienintelis minusas tai visą naktį garsus zvimbesys viename iš kambario kampų, kurį greičiausiai skleidė ne bitės ten susukusios avilį, o rekuperacinė sistema įrengta tame kampe.
Tad jei planuosite čia vykti pasirūpinkite ausų kištukais, be jų miegoti čia bus neįmanoma.
Sekantis iššūkis buvo nueiti į SPA, kadangi kambaryje gulėję chalatai vos dengė sėdynes ir buvo plonyčiai , kiek storesni už vienkartines servetėles, tai eiti per lauką esant minusinei temperatūrai, drąsos neradome.
Tad gavome eiti apsirengę striukes.
O jau nuėję ten supratome, kad padarėme klaidą, jog nuėjome apsirengę. Nes toje špokinyčioje 2×1 metro, kurią „Želvė” greičiausiai vadina persirengimo patalpa temperatūra siekia 50C, jei ne daugiau.
Jausmas panašus, lyg rengtumeisi pirtyje. Turintys problemų su širdimi greičiausiai ten kuriam laikui ir išsijungtų.
Dar vienas džiaugsmas jūsų laukia užėjus į dušo kabiną. Jei be jūsų persirengimo patalpoje nieko nėra, išmanieji jutikliai po kelių sekundžių išjungs šviesą. Ko pasekoje visiškoje tamsoje, pilnai išsimuilavęs galėsite pasinerti į romantines krano paieškas…
Tiek baseinas, tiek burbulinė vonia pritaikyti mažesnėms kompanijoms, bet vanduo šiltas, tad pasturgalio tikrai nenušalsite.
Yra ir gerai į kaitinta pirtis, bei galimybė išsimaudyti tvenkinyje ar pasinaudoti lauko kubilu.
Minusas tik tai, kad mylėtis SPA patalpose negalima. Bijodami, jog gali būti paslėptų kamerų nuo šio malonumo su Katiniene susilaikėme…
Dar vienas ir svarbus minusas, yra tai, kad SPA patalpoje nėra jokio geriamo vandens, neskaitant to, kuris bėga duše iš krano. Tad pastatyti vandens kulerį su vienkartinėmis stiklinaitėmis didelių investicijų neprireiktų.
Vakarienei buvome rezervavę stalelį „Želvė” restorane, tad nekantraudamas laukiau kol išmušė rezervacijos valanda, nes degiau noru paragauti patiekalų virtuvės šefo apie kurio gaminamus šedevrus gandai mane buvo pasiekę jau prieš gerus metus.
Meniu kainos aukštomis nepasirodė, nes mintis apie auksinių rankų meistro gaminamus virtuvėje stebuklus mano piniginei šoko neįvarė.
Įspūdingiausia meniu kaina buvo – „Lėtai troškintų kiaulienos kumpelių” – 22€. Tad net perklausiau padavėjos gal čia iberico kiaulių mėsa, kad toks brangus patiekalas. Bet kelis kartus patikslinusi virtuvėje mane padavėja informavo, kad tai eilinės kiaulės šoninė.
Tad darydamas užsakymą atsisakiau sumanymo paskanauti šio patiekalo, nes turiu principus, kurių laikausi.
O jie paprasti: Lietuvos restoranuose už lietuviškos kiaulienos kepsnį nemokėti daugiau 20€, o už jautienos steiką 50€.
Gurkšnodami gėrimus užsakyto užkandžio iškart nesulaukėme, nes buvome įspėti, kad maisto reiks luktelėti kiek ilgiau nei įprastai.
Rūkytos lydekos spurgytės – 11€
Pamatęs atneštas spurgytes, o vėliau jas paskanavęs susimąsčiau apie tai ar virtuvės šefas nėra perdegęs? Nes spurgytės skanios, o patiekimas toks, lyg žmogų dirbamas darbas vimdytų, ir jis jį atlieka atbulomis rankomis.
Spurgyčių kaina negąsdintų nei vieno skaitytojo, jei jos būtų ne tik skanios, bet ir tuo pačiu patiektos su meile. Tam, kad nesakytumėt jog kabinėjuosi, įkeliu nuotrauką žuvies spurgyčių su analogišku „Aioli” padažu.
Tad lyg ir panašūs patiekalai, tik vienas virtuvės šefas gamino su meile restorano svečiams, o kitas lyg draugeliams pirtyje sumetė prie alaus.
Perlinių kruopų rissoto su plėšyta vištiena, kietuoju sūriu – 14,00€
Sutikit, jei į meniu įtrauktum patiekalą „Perlinių kruopų košė su vištiena ir sūriu”, manau būtų gėda už jį prašyti 14€. Bet jei žodį košė pakeiti rissoto, taip suteiki patiekalui prabangesnio statuso.
Šiaip košė skani ir Katinienė ją valgydama jai jokių pretenzijų neturėjo.
Kraujiniai vėdarai, sviestinė bulvių košė, keptas kiaušinis, grietinės padažas – 12,00€
Vėdarų nuo kritikos neišgelbėjo nei ilgas jų pavadinimas, nei kiek žemesnė nei perlinių kruopų rissoto kaina.
Vėdarai buvo be skonio, visi minėti pavadinime ingredientai šalti.
Ir kam tas kiaušinis, šaltas ir liūdnas pūpsantis ant šaltų vėdarų. Greičiausiai nugulęs ant viršaus patiekalo gėdai paslėpti.
O liūdniausia vakarienės dalis yra ta, kad gauni eiti po vakarienės į nešildomą patalpą šalia restorano ir vilktis šalčio pritraukusias striukes.
Kaip ir minėjau teksto pradžioje buvome apgyvendinti kambaryje su kampe įsitaisiusiomis išmaniosiomis bitėmis, kurios visą naktį dėl savo ūžimo trukdė miegoti.
Pusryčiai pažėrė dar naujų siurprizų lyg aname vakare mums jų būtų buvę negana.
Darant užsakymą išsiaiškinome, kad kiekvienam svečiui priklauso po du patiekalus.
Tad mūsų pasirinkimą Katinienė išsakė padavėjai.
Keista buvo kai atnešusi gėrimus padavėja pasiteiravo ar aš ko dar norėsiu garnyrui, nes užsakius 4 kiaušinius, jis lyg nepriklauso.
Visų pirma užsakymą darė Katinienė ir mes apie jokius kiekius jį darydami nekalbėjome. Nei kiek norėsiu aš kiaušinių, ar kiek Katinienei į omletą jų įmušti ar kiek iškepti lietinių ar varškėtukų.
Tiesiog paminėjo Katinienė pavadinimus. Ar padavėja susiprato, kad suklydo, ar ją užliejo nežmoniškas dosnumas, bet pasitarusi su virtuvės darbuotojas man iškilmingai pranešė verdiktą, kad man prie iškeptų 4 kiaušinių dar įpjaustys ir pomidorų.
Dar kartą ačiū už tą dosnumą, o dabar trumpai apie pusryčius.
Žvelgdamas į man patiektus keptus kiaušinius pasijutau kaip pas močiutę kaime. Tiek patiekimas, tiek vos keptuvėje ant įkaitinto prigulusi trumpam duonelė bylojo, kad močiutė labai myli savo anūką.
Bet štai Katinienei omletą greičiausiai kepė pamotė. Omletas be skonio, šoninė perkepusi ir vos prisilietus sutrupėjo. Na o duona, prigėrusi aliejaus ir nugulusi į lėkštę, bandė imituoti apkeptą duonelę.
Prie lietinių ir varškėčių aš nebesikabinėsiu. Pakako ir pirmų išpeiktų patiekalų.
Reziumuoju. Tapome reklamos aukomis, nes Katinienė darydama rezervaciją pasikliovė aukštu įvertinimu ir gerais atsiliepimais, kuriuos rado rezervacijų platformose.
Jei keliais sakiniais apibūdinti šią vietą, tai pasakysiu taip: virėjas turi žinių, bet pervargęs ir darbas jį vimdo,tad dirba atmestinai per sukąstus dantis.
Aptarnavimas mielas, bet jo tenka ieškoti.
SPA paslaugos skirtos mėgstantiems iššūkius ir nebijantiems minusinės temperatūros lauke.
Aplinka pasakiška.
Maistą vertinu 2/5, SPA centrą 2/5, kambarį 4/5.
Bendrą balą rašau silpną 3/5
Bet jei jūs esate bohemiškos sielos, mėgstate plikom rūrom pabėgioti po lauką ar gyvenime nesate matę vištų aptvare, ši vieta jums paliks neišdildomus įspūdžius…
Video apžvalga:
