Kai užsimanome pasinerti į praeitį, tam geriausiai tinka nuo tarybinių laikų išlikusios kavinės, valgyklos. Smagu prisiminti save jauną, gražų bestovintį ilgoje eilėje link kasos, kur galėsi susimokėti už tai, ką prisidėjai į padėklą, ar tiesiog padaryti naują užsakymą. Juokas ima prisiminus kasininkę, sėdinčią kėdėje ir mikliai minkančia seno tipo kasos aparato mygtukus. O aparato skleidžiamas garsas dar dabar skamba ausyse. Tad būdamas Kaune mąstau, kur čia būtų galima nugrimsti į panašius prisiminimus. Garsiojoje Kauno „Spurginėje“, ar Laisvės alėjoje esančioje valgykloje jau lankiausi, tad reikia kažko naujo. Ir čia man topteli geniali mintis, reikia ieškoti čeburekinės. Išsiaiškiname, kad tokios Kaune yra išlikusios net dvi. Renkamės tą, kuri randasi arčiau mūsų. Atvykę į Savanorių pr. 290B aptinkame nedidelę kavinukę, su keliais staliukais, kampe įspūdinga palme su bananais, matyt, išlikusią dar iš tarybinių laikų ir nedidelį bariuką. Užsakymai atliekami kaip ir tada, kai dar buvo galima atsiskaityti rubliais, prie baro. Užsakai, užsimoki, sėdi ir lauki. Romantika. Meniu, manau, irgi ženkliai nepasikeitęs, nebent atsirado čeburekų su sūriu, kalakutiena, ar veganiškų. Dėl čeburekų su sūriu dar galėčiau abejoti, bet dėl veganiškų esu 100% tikras, tais laikas jų nebuvo. Padarome tradicinį užsakymą: sultiniai, čeburekai. Išgirdę barmenės verdiktą: 5,90 euro, susižvalgome. Aplinka, bei baro gale atidavimo langelis, ir pro jį čeburekus paduodanti virėja, mus jau buvo perkėlę į tarybinius laikus, bet kad prie to dar prisidės ir maža sąskaita, mes nesitikėjome. Žinoma, jei geriau pagalvojus, už 5,90 rublio būtų išėjęs didesnis „banketas“, bet šiais kosminio kainų augimo laikais ir tokia suma už dviejų pietus stebina.
Belieka sėstis prie laisvo staliuko ir laukti antros dalies šios kelionės į praeitį. Kol laukiame maisto, aptariame palmę, nusagstytą bananais.
Tarybiniais laikais pamatyti tokią egzotiką nuvykus į šiltuosius kraštus turėjo tik raudonus kaklaraiščius, ar tokios pat spalvos ženkliukus nešiojantys asmenys, arba važinėjantys juodomis volgomis. Na bet tai viena ir ta pati šeima… O eiliniams užsimanius egzotikos, teko eiti į čeburekinę, ir kremtant čebureką bei užgeriant sultiniu, įsivaizduoti save po ta palme. Na o dabar, net ir neturintis pakankamai pinigų keliauti, visada gali pasinaudoti paskutinės minutės pasiūlymu ir bent kelioms dienoms ištiesti kur kojas po tikra palme, jei pasiseks paskanauti nukritusių šalia bananų. Net įsivaizdavome, jei tais laikais jau būtų buvę išmanieji telefonai, tai kiek asmenukių facebookui būtų pasidariusios mergaitės šioje kavinėje.
Fantazuoti toliau mums neleido ant stalo atkeliavę sultiniai, bei čeburekai.
O jų skonis nė kiek nepasikeitęs per tuos dešimtmečius leido dar labiau pasinerti į fantazijas. Žvelgdamas į ant stalo gulintį čekiuką ir suvokdamas, jog nenoriu kad „banketas“ taip greit pasibaigtų, ir prisiminęs tų laikų vienos komedijos auksinę frazę: „reikalauju, kad banketas tęstųsi“, leidžiu sau dar kiek paišlaidauti. Mano širdies draugė atsisako nuo tolimesnės degustacijos, tam turėdama rimtą moterišką priežastį, skambiu pavadinimu – dieta. Na, o aš einu prie baro ir leidžiu toliau sau lepintis. Šį kartą užsakau kepsnį „Skanaus“. Aišku smalsu buvo paragauti ir garsųjį anais laikais „Astros“ kepsnį, bet tą malonumą pasilikau kitam kartui.
Kepsnys tik patvirtino, kad šioje vietoje tvyro tų laikų dvasia. Kiaulienos nugarinė įdaryta daržovėmis, ant viršaus ar tai dėl skonio, ar dėl sotumo užvožta pomidorų padažo bei sūrio. Skanu kaip ir tais laikais, kai neturėjome su kuo lyginti. Kaip mano amžinatilsis senelis sakydavo: paprastai, be jokių mandravojimų. O ko daugiau Riebiam katinui ir reikia.
Tad einame prie mano mėgstamiausios vietos apžvalgose. Vertinimo. Vienos užeigos savininkai dėl prasto jų maisto įvertinimo replikavo, kad aš vertinu kaip man šauna į galvą, o neišdėstau konkrečiai balais kas ir už ką. Tad šį kartą vengsiu pasikartojimo.
Vertinimas:
Interjeras – 10 (mažiau už palmę duoti ir negalėjau),
Švara – 9 (tokios švaros salėje galėtų pavydėti dauguma kavinių),
Aptarnavimas – 9 (vos priėję prie baro buvome pastebėti, maistas patiektas abiems vienu metu, gavome pilną konsultaciją renkantis patiekalus, o tai byloja, jog žmogus puikiai išmano vietinį meniu),
Maistas – 8 ( du balus nuėmiau už čeburekų formą ir kepsnį „Skanaus“),
Viso: 36 balų (vidurkis – 9) Tad 5 nagučiai.
Su pagarba,
Riebus katinas
