Lygiai prieš metus, kai Riebus katinas šventė savo pirmąjį gimtadienį, rašiau apie jo krikštamotę ir apsilankymą jos restorane, kuris ir davė pradžią mano apžvalgoms.
Antrojo gimtadienio proga nepadarysiu tokios klaidos ir nerašysiu apie tai kas bloga ar skubiai turi būti taisytina, ar keičiama. Noriu rašyti apie skanų maistą, jaukią aplinką, būtent, tai ko mes visi tikimės eidami į kavines, barus, restoranus.
Norėdamas eilininį kartą neapsirikti, tą dieną nesirinkome dar nelankyto restorano, nebandėme pasikliauti skaitytojų rekomendacijomis, o nuvažiavau į tą vietą, kuri mūsų dar nei karto nenuvylė.
Sako Bermudų trikampis praryja laivus, o Karčema Plungės rajone kaip magnetas sutraukia didelius srautus klientų. Apie tai byloja ir pilnos aikštelės automobilių šalia jos. Tad ne paslaptis, kad ir mes pradėjome daryti lanką važiuodami iš pajūrio į Kauną tik dėl šios užeigos.
Visada čia atvykę stengiamės gauti stalelį pagrindinėje salėje prie židinio. Rusenanti ugnis suteikia jaukumo.
Apsidžiaugiame radę laisvą dvivietį stalelį, prie kurio vos padėję sėdynes gauname ir meniu. Į užeigas važiuojame ne jūros gėrybių patiekalų ar steikų ieškoti. Visada lankydamasis panašaus stiliaus maitinimo įstaigose pirmenybę renkantis maistą suteikiu lietuviškai virtuvei. Malonu, kad ir Katinienė panašios nuomonės. Tad atėjusi padavėja į išmanųjį delninuką suveda, sakyčiau, tokį lietuvišką užsakymą…
Žinoma, kad laukdami užsakymo mes žvalgomės po sausakimšą užeigą ir bandome diskutuodami įminti šią mįslę: kame priežastis šio fenomeno. Kas verčia žmones važiuoti kelias dešimtis kilometrų už miesto, kai gali mieste rinktis iš šimto maitinimo įstaigų, kurios siūlo galimybę papietauti. Šalia mūsų židinyje kepė kepsniai klientams. Jie čia kepė ne ant lavos akmenų, o jei neklystu ant lietuviškų mažųjų riedulių. Ir kas keisčiausia, juos kepančius prižiūrėjo pačios padavėjos. Nors užeiga buvo pilnut pilnutėlė; kepantys kepsniai gavo pakankamai dėmesio, buvo pastoviai vartomi ir mano akiai pačiu laiku nuimami iškepę, o neperkepti pateikiami juos užsakiusiems.
Sunku priprasti prie Karčemoje siūlomų pusinių porcijų, tad visada imu pilnas, o po to gailiuosi… Nes įveikti tokias dideles porcijas labai sunku. Kiekvieną kartą suvalgęs čia sriubą kartoju sau, kad kitą kartą užsisakysiu pusę sriubos. Nes įveikęs tokią tirštą, sočią sriubą vargu ar begali galvoti apie antrą patiekalą… Tad valgydamas sriubą mintyse bandžiau užsirašyti priminą, kad kitą kartą imti pusę porcijos sriubos. O šalia patiekta čia kepta duona buvo tokia skani, kad praeinančiai pro šalį padavėjai pasakiau įtraukti į mūsų sąskaitą du kepaliukus išsinešimui.
Čili sriuba – 3,20 euro
Savo valgytą čili sriubą aš dar spėjau nupaveiksluoti, bet va Katinienės valgytos trintos daržovių ne. „Baisiai“ jau skani buvo, kad ponia lauktų fotosesijos nepradėjusi valgyti… ir labai gaila, nes norėjosi jums parodyti kaip atrodo čia pusinė porcija, kuri galima drąsiai teigti savo dydžiu lenkia kitų įstaigų pilnas porcijas. Gerai, kad užeigos virėjai nepamiršo, kad vien žodis daug nėra įdomus, jei jis neina kartu su žodžiu skanu.
Kraujiniai vėdarai – 3,20 euro
Mėgstu kraujinius vėdarus, gal dėl to, kad pereitame gyvenime buvau ne katinas, o šikšnosparnis… Vertinu tokius vėdarus, kuriuose kraujo ir kruopų santykis teisingais. Kitaip tariant kruopos neužgožia pagrindinio ingrediento, dėl ko šis patiekalas ir vadinamas kraujiniais vėdarais.
Karčemos gira 0,3 – 1,20 euro
Sunkiai įveikęs sriubą aš žvelgiau į pilną porciją vėdarų ir jau gailėjaus, kad nepasidaviau padavėjos įkalbamas užsisakyti pusę, o ne pilną. Kalnas vėdarų, šalia nemažos padažinės su grietine ir spirgučiais, tai tokia didelė palaima mėgstančiam skaniai pavalgyti Riebiam katinui. Esu pastebėjęs, kad vėdarai pats nefotogeniškiausias patiekalas. Taip kaip jie atrodo natūroje, niekuomet neatsispindi nuotraukose. Bet galiu jums garantuoti vieną, kad tai patys skaniausi kraujiniai vėdarai valgyti kada lietuviškose kavinėse.
Bulviniai su mėsa – 2,50 euro
Bulvinį blyną, kurį pasirinko kaip antrą patiekalą Katinienė, man pavyko nupaveiksluoti. Manau, taip kepančios blynus kavinės jau baigia išmirti… Dažnai užsukame į Kretingoje įsikūrusią „Kryžkėlę“ pavalgyti panašiai kepamų blynų. Kodėl panašiai? Panašiai, nes daug maitinimo įstaigų į bulvinius blynus ar cepelinus pažvelgė iš aukščiau, kaip į maistą skirtą kosmonautams, ir pradėjo juos gaminti iš tarkių pakaitalų ar dar kokių šiuolaikinės pramonės naujovių. Ko pasekoje bulviniai patiekalai vis labiau pradeda panašėti į miltinius patiekalus. Tad reikia pasidžiaugti, kad Karčema laikosi senų tradicijų.
Šaltalankių ledai – 3,60 euro
O ką bekalbėti apie čia gaminamus šaltalankių ledus. Jei žvelgti į pateikimą, norėtųsi kažko daugiau nei šokoladinė uoga, pūpsanti ant ledų viršaus. Bet ledų skonis paperka ir nokautuoja.
Obuolių pyragas 0,5 – 1,90 euro
Už tai obuolių pyragas susirinko visus galimus papuošimus. Bet po sočių pirmų dviejų patiekalų, sėdėdamas šalia židinio, kuris dalinosi savo šiluma, pasijutau kaip pas močiutę kaime. O kai viešėdavau pas močiutę, jos kepami pyragai buvo puošiami būtent taip, nes atvažiavo mylimi anūkai į svečius. Tad valgydamas pyragą dar sugebėjau pavartyti ir vaikystės prisiminimų knygą…
Smagu, kad 2-jų metų gimtadienio progai skirtai apžvalgai pasirinkta vieta ir vėl verta tik aukščiausio įvertinimo – 5 nagučių. Paklausite kam tie mini saldainiukai prie pateiktos sąskaitos? Manau jie lyg padėka šios užeigos klientų už apsilankymą, arba barteriniai mainai į arbatpinigius padavėjams…
Tad baigdamas apžvalgą noriu pasidžiaugti, kad per tuos du Riebaus katino egzistavimo metus man tokių perliukų pavyko atrasti ne vieną. Neabejoju, kad ieškodamas ir rašydamas apžvalgas rasiu dar ne vieną tokią maitinimo įstaigą, apie kurią kalbant bus malonu dalintis prisiminimais.
Tuo pačiu noriu kreiptis ir į tas įstaigas, kurias per tą laiką įvertinau prastai. Nesistenkite pasislėpti po kvailais pasiteisinimais apie sąmokslo teorijas, konkurentų rezgiamas pinkles. Tiesiog pripažinkite savo klaidas, jei virtuvėje dirba nekvalifikuoti žmonės kreipkitės į tokias užeigas kaip ši. Nebijokite paprašyti pagalbos. Abejoju, kad jie jus palaikys konkurentais. Tie, kas nuoširdžiai ir su meile dirba savo darbą, atsiduodami jam visu 100%, nebijo nei konkurentų, nei Riebaus katino. Nes ne tik aš, bet ir pats baisiausias snobas „suskysta“ paragavęs skanaus maisto.
Tad gaminkite su meile ir su džiaugsmu, o ne su baime laukite Katinų vizito.
