Ar jaučiate klimato atšilimą? Kai naktimis minusinė temperatūra, o dienomis vos keli laipsniai pliuso, aš meldžiu Dievą, kad tie gyvuliai fermose „bezdėtų” dažniau, ir bent taip šildytų orą.
O tie mokslininkai pranašaujantys globalų klimato atšilimą, galėtų mus bent informuoti – kada jis pagaliau prasidės.
Nes dabar, balandžiui besibaigiant, be kepurės ir šiltų pirštinių iš namų ne tik, kad vaikų neišleidžiame, bet ir patys neiname.
O šuo išėjęs į lauką, kilnodamas šąlančias pėdutes, į viršų nebyliai žvelgdamas tarsi manęs klausia: kada mes pagaliau eisime namo.
Štai keliais sakiniais ir nupasakojau paskutinių dienų savus nuogąstavimus, kurie nedingsta net valgant.
Pamenu su kokiu džiaugsmu eidavau valgyti į „Laimingas šakutes” besibaigiant žiemai, su viltimi, kad tuoj tuoj pradės šilti…
O per šaltus kovo ir balandžio mėnesius net ir valgymas, anksčiau buvęs antru malonumu po sekso, nebe suteikia tiek džiaugsmo kiek suteikdavo anksčiau.
Net asmeniškai man patys skaniausi patiekalai paskutinėmis dienomis nebeteikia džiaugsmo.
Šaltibarščiai – 2,50€
Mėgstamiausią sriubą šaltibarščius valgydamas verkiau, nes buvo labai gaila žmonių, kuriuos stebėjau pro kavinės langus.
O kaip neverksi kai matai snaiges, žvarbaus šiaurinio vėjo genamas, pliekiančias praeivių veidus.
Ir nė vieno iš jų veiduose nemačiau šypsenų.
Cepelinai – 4,80€
Kažkiek nuotaiką pataisė karšti cepelinai. Pavasarį, kai visi skaičiuojame kalorijas, nes už mėnesio teks įšokti į maudymosi trumpikes, aš atvirkščiai pradėjau valgyti daugiau riebaus maisto, didindamas poodinį riebaliuko sluoksnį, kaip savotišką apsaugą nuo šalto oro.
Kompotas – 0,60€
Gerdamas teisingą kompotą nugirdau dar vieną liūdną žinią, kad mano mylima kavinukė ateinančią savaitę nedirbs.
Ašaroms besikaupiant akyse suskambo mano mobilus telefonas, skambino Katinienė.
Ji pasiteiraudama ar užsakiau „parkingą” automobiliui netoli oro uosto, man lyg priminė, kad kitą savaitę mes išskrendame į Graikiją.
Tad prisiminęs kokius orus sinoptikai pranašauja Graikijai, baigiau kukčioti. Padėkojęs už dar vienus skanius pietus „Laimingų šakučių” darbuotojams, išėjau į gatvę kartu su kitais džiaugtis šylančiu klimatu.
Tikiuosi be manęs savaitę neliūdėsite, nes reikia pailsėti ir man, perkrauti organizmo baterijas, o svarbiausia pailsinti smegenis, paskanauti graikų gaminamo maisto ir pabėgioti paplūdimiu su maudymosi trumpikėmis.
Neliūdėkit, aš sugrįšiu…
